Daugiamečiai augalai yra daugiamečiai augalai, kurių stiebai nesumedėja. Ekspertas kalba apie žolinius augalus. Daugiamečiai augalai atželia pavasarį, žydi nuo vasaros pradžios iki rudens, priklausomai nuo veislės, o žiemą traukiasi į savo požemines dalis. Antžeminė dalis miršta. Augalams reikia pakankamai maistinių medžiagų, kad sukauptų jėgų žiemai.
Daugiamečių augalų rūšys vokiškuose soduose
Be vietinių daugiamečių augalų, Vokietijos soduose yra daug augalų iš Viduržemio jūros regiono ir net iš Afrikos, Azijos ir Amerikos. Todėl daugiamečių augalų žiemojimas nėra vienodas. Kai kurios veislės nereikalauja apsaugos, kitas reikia iškasti. Hollyhocks ir delphiniums yra ištvermingi vietiniai daugiamečiai augalai ir jiems nereikia apsaugos nuo šalčio. Iš Meksikos kilusio jurgino gumbai turi būti iškasti ir laikomi be šalčio. Yra keli tūkstančiai daugiamečių augalų veislių, kurios labai skiriasi dydžiu, išvaizda, žydėjimu ir atsparumu žiemai. Mažoji slėnio lelija yra daugiametė augalas, kaip ir gigantiškoji gumbrė, kuri lengvai užauga iki 4 m. Daugiamečiai augalai taip pat yra aguonos, vilkdalgiai, vasarinės ramunėlės ir mėlynės. Nepaisant visos įvairovės, priežiūra turi daug panašumų.
Augalų sodinimas į sodą
Visi daugiamečiai augalai dažniausiai sodinami tik po šalnų. Dauguma veislių siūlomos vazonuose su šakniavaisiais, kitos kaip gumbavaisiai. Kad augalams būtų lengviau pradėti, prieš sodindami stiebagumbius ar šaknų kamuoliukus palaistykite. Įmaišykite kompostą į dirvą sodinimo vietoje, kad ji būtų biri ir pralaidi. Be to, užtikrinate pakankamai maistinių medžiagų tiekimą greitai augantiems daugiamečiams augalams. Optimalus sodinimo gylis skiriasi priklausomai nuo veislės. Vazoniniams produktams po iškasimo viršutinis vazono dirvožemio kraštas turi būti lygus su sodo žeme. Reikalinga parama aukštaūgėms veislėms, juolab, kad iš veislių dažnai išauginamos didelės ir sunkios gėlės. Kad nepažeistumėte besiformuojančių šaknų, atramą įkiškite į žemę iškart po pasodinimo. Tam paimkite šakotas guobų ir alksnių šakas, kad augalai natūraliai atrodytų atrama. Rudenį galite sodinti ir ištvermingus daugiamečius augalus; tai yra kai kurių rūšių, pavyzdžiui, vilkdalgių, pranašumas, nes jie visada sodinami kaip gumbai. Tačiau vazoniniams produktams geriausias laikas sodinti yra pavasaris.
Užtikrinti palankias daugiamečių augalų pradžios sąlygas
Dabar daugiamečiams augalams tiesiog reikia pakankamai vandens, kad jie augtų. Žydinčių augalų trąšos tinka kaip trąša, jei nenaudojote komposto. Daugiamečiai augalai dažniausiai išdygsta po kelių dienų. Kadangi šviežia žaluma pritraukia sraiges, šis augimas gali likti nepastebėtas. Sraigės valgo greičiau, nei gali augti augalai. Apsauga nuo šio kenkėjo yra būtina, be tinkamų priemonių sraigės gali net sunaikinti stiprius daugiamečius augalus. Sodinimo vietoje pabarstykite daug šliužų granulių. Kadangi komposte gali būti sraigių kiaušinių, prieš naudojimą jį reikia keletą valandų pakaitinti orkaitėje 100°C temperatūroje.
Priežiūros priemonės žydėjimo metu
Daugiamečiai augalai, kaip ir kitos gėlės, po žydėjimo formuoja sėklas. Tačiau soduose tai dažniausiai nepageidautina, nes augalams reikia išvystyti stiprias požemines dalis, iš kurių kitais metais išdygs. Sėklų formavimas augalui kainuoja bereikalingą energiją. Be to, daugiamečiai augalai nustoja žydėti, kai susiformuoja sėklos. Subrendus sėklai, antžeminės dalys miršta. Jei augalas praranda žiedą prieš susiformuojant sėkloms, dauguma rūšių vėl žydės. Todėl svarbu nedelsiant nupjauti nužydėjusias gėles. Holiūgas nežydi iki ūglio viršūnės, kai apatiniuose žieduose atsiranda sėklų galvutės. Todėl nedelsdami išpjaukite visas negyvas gėles. Dauguma daugiamečių augalų taip pat pradeda intensyviai žydėti, kai vazai išpjaunami stiebai su žiedais. Tačiau daugiamečiai augalai šiuo klausimu reaguoja skirtingai. Larkspur prasidės antrasis vegetacijos etapas po intensyvaus genėjimo po žydėjimo, o vilkdalgiai ir aguonos nėra linkę vėl žydėti. Sėklų galvutės gražios, be jų būtų gaila.
Genėjimas rudenį
Visų daugiamečių augalų antžeminės dalys rudenį nunyksta. Priklausomai nuo tipo, dalys gali išdžiūti stovint arba gulėti ant žemės ir sušlapusios pūti. Paprastai viskas, kas gali pūti, pašalinama, o likusi dalis sumažinama iki 10 centimetrų. Ant žemės palikite ploną lapų sluoksnį, kad apsaugotumėte nuo šalčio. Be to, lapai ir likę stiebai suteikia prieglobstį mažiems gyvūnams. Nupjaukite šias augalo dalis tik po žiemos. Dabar daugiamečiams augalams vėl reikia trąšų. Rudenį ir ankstyvą pavasarį į dirvą įpilkite daug komposto. Tai neturi būti pažeista, kitaip bus pažeistos daugiamečių augalų šaknys. Jautrius daugiamečius augalus, tokius kaip jurginai, būtina iškasti prieš prasidedant šalčiui. Šie gumbai geriausiai žiemoja vėsioje ir sausoje patalpoje, dėžėje su smėliu.
Ilgalaikė daugiamečių augalų priežiūra
Net ir geriausiai prižiūrint, po kelerių metų augalai mažiau žydės; kai kuriose rūšyse tai nutinka tik po 10 metų. Dabar atėjo laikas visiškai iškasti augalą ir padalinti jį aštriu peiliu. Sudėkite gabalus į skirtingas vietas. Po šio atjauninamojo gydymo daugiamečiai augalai vėl energingai auga ir žydi dažniau. Dauguma daugiamečių augalų neprieštarauja, jei šis dalijimas atliekamas anksčiau, nes reikia auginių. Daugelis augalų iš nedidelės dalies požeminių ūglių gali išsivystyti į didelį daugiametį augalą vos per kelerius metus.
Ką reikia žinoti apie priežiūrą
Daugiamečius augalus reikia tręšti reguliariai, nors nuo liepos vidurio nebereikėtų tręšti. Jei sodinimo lysvė gerai paruošta, pakanka kasmetinio paviršinio tręšimo anksti pavasarį po lietaus. Trąšos turi būti gerai įterptos į dirvą, kad lapai nesiliestų su trąšomis, kad nesudegtų. Jei dirva tiekiama kompostu ar kitomis organinėmis trąšomis, mineralinių trąšų galima atsisakyti.
Per sausrą daugiamečius augalus, kaip ir visus kitus augalus, reikia tinkamai laistyti. Suma priklauso nuo vietos ir klimato. Daugiamečių augalų rūšis taip pat vaidina lemiamą vaidmenį. Bet kokiu atveju, prieš laistydami neturėtumėte laukti, kol žiedai ir lapai suglebs.
Jauniems augalams reikia žymiai daugiau vandens, nors jiems paaugus vandens kiekį reikėtų sumažinti ir laistyti tik tada, kai jis išdžiūvo. Idealiu atveju laistyti reikėtų ryte arba vakare, o ne vidurdienio saulėje.
Ypatingą dėmesį atkreipkite į piktžolių naikinimą, nes taip augalai netenka drėgmės ir maistinių medžiagų. Svarbu užtikrinti, kad nebūtų pažeistos auginamo augalo šaknys. Iš esmės nereikėtų kapoti aplink daugiamečius augalus, o dirbti tik lygiai. Tarpai tarp daugiamečių augalų turėtų būti uždaryti mulčio sluoksniu, ypač naujai sukurtose lysvėse ir apvaduose. Kaip mulčiavimo medžiaga ypač rekomenduojamas žievės humusas, nupjauta veja ir pusiau supuvęs kompostas. Mulčiavimas neleidžia augti piktžolėms ir pagerina dirvožemio struktūrą.
Daugiamečiai augalai ne tik reikalauja tinkamos priežiūros vasarą, bet ir apsaugos žiemą. Jei būtina persodinti daugiametį augalą, tai reikėtų padaryti vėlyvą rudenį. Žiemą taip pat galima apsaugoti nuo sausų lapų ir eglės šakų.
Paprastai daugiamečiai augalai nėra ypač jautrūs kenkėjams ir ligoms, kol dirvos sąlygos yra geros. Galimi sraigių ir amarų užkrėtimo padaryti pažeidimai. Daugiamečius augalus reikia tikrinti ir atitinkamai apdoroti, ypač augimo fazėje.
