Kodėl reikia kirsti vaismedžius? Viena vertus, tai naudinga medžių sveikatai ir derliaus elgsenai, kita vertus, padeda ugdyti, prižiūrėti ir atjauninti medį. Vaismedžiai daugiausia pjaunami sausio–kovo mėnesiais, vadinamuoju žiemos kirtimu. Tačiau kirpti galima ir vasarą, tačiau tai labiau papildomas ir korekcinis kirpimas. Abu pjūviai taip pat pašalina pažeistas medžių dalis, ataugas ir grybelines vietas. Geras vaismedžių genėjimas padidina derlių. Svarbūs ir įrankiai. Norėdami tiksliai iškirpti, turėtumėte naudoti tai, kas pjauna patikimai ir tiksliai.
Kam pjauti vaismedžius?
Tinkamas genėjimas suteikia vaismedžiui stabilią šakų struktūrą, kuri gali išlaikyti didelį derliaus kiekį. Medžio laja taip pat formuojama ir prireikus koreguojama. Nupjaunant šakas plonėja ir greičiau išdžiūsta po lietaus, o tai gali užkirsti kelią kenkėjams ir grybelinėms infekcijoms, tokioms kaip miltligė, šašas ir medžių vėžys. Tačiau šviesa ir oras taip pat prasiskverbia į vainiko vidų ir taip skatina gėlių ir vaisių formavimąsi.
Vaismedžių genėjimas turi ir kitų privalumų. Reguliarus genėjimas išlaiko medį jauną ir tvirtą. Žieminis genėjimas taip pat skatina naujų ūglių atsiradimą. Specialūs vainiko pjūviai atliekami kaip privatumo širmos arba šešėliavimui, o komerciniame sektoriuje vaismedžių genėjimas taip pat naudojamas vaismedžių auginimui. Žinoma, pjūvis turi būti pritaikytas prie vaisiaus rūšies augimo ir medžio vystymosi fazės. Tinkamas pjovimas kartu su tręšimu, dirvožemio priežiūra ir galbūt augalų apsauga garantuoja gausų derlių.
Kada genėti vaismedžius?
Žieminis genėjimas yra pagrindinis beveik visų vaismedžių genėjimas. Išretinamos šakos ir atliekama formos pjūvis arba medžio konstrukcija. Priklausomai nuo regiono, sausio–kovo mėnesiai yra idealūs žiemos vaismedžių genėjimui. Pjovimas būtinai turi būti atliekamas dienomis be šalčio. Kita vertus, vasarinis genėjimas gali papildyti arba pakoreguoti genėjimą žiemą, o sėklų vaisius reikia atlikti ne vėliau kaip liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje. Visų pirma šalinami ūgliai galvos srityje arba vienmečiai, augantys tiesiai į viršų, vadinamieji vandens ūgliai. Taip pat galima išpjauti sergančias šakas. Tačiau kai kuriems sodininkams pomėgiams nėra lengva įvertinti vasarą perpjautą lapiją. Todėl žiemą turėtumėte atlikti kruopštų genėjimą. Kaulavaisių pjūvis šiek tiek skiriasi. Čia pageidautina genėti vasarą arba nuėmus derlių. Liepos pradžioje sekatoriumi švariai nupjaunami dar minkšti vandens ūgliai. Nuėmus derlių galima tinkamai genėti vyšnias, abrikosus ir ankstyvąsias slyvas. Tačiau vėliau sunokstančias kaulavaisių veisles reikėtų genėti žiemą.
Pjovimo tipai
Pjovimo priemonės priklauso nuo vaismedžio. Skiriama:
- Augalų pjovimas
- Educational Cut
- Apsaugos mažinimas
- Atjauninamasis pjūvis
Kadangi iškasant medelyne vaismedis netenka savo šaknų, persodinant reikia derinti lajos ir šaknų tūrius. Šis sodinimo pjūvis atliekamas iškart po pasodinimo, skatina augimą ir inicijuoja vainiko lavinimą. Mokomasis genėjimas atliekamas ant visų jaunų medžių. Tikslas – suformuoti medžio viršūnę. Tai gali užtrukti iki septynerių metų. Atliekant prižiūrimą genėjimą, vaisių mediena atnaujinama ir atjauninama. Paprastai tai atliekama derliaus nuėmimo laikotarpiu. Atjauninamasis genėjimas dažnai atliekamas senesniems vaismedžiams. Medžio laja nupjaunama maždaug trečdaliu. Taip vainikas gali atsinaujinti naujais ūgliais.
Pjovimo technika
- Išvedimas, tikslingas vaismedžių genėjimas nukreipia augimą norima kryptimi
- Genėjimas, visiškas ūglių ir šakų pašalinimas be jokių likusių stiebelių
- Genimas, vienmečiai ūgliai nupjaunami, kad geriau išsišakotų ir sustiprėtų. Šis genėjimas daugiausia naudojamas jauniems medžiams dresuoti.
Tinkamas įrankis
Kad galėtumėte tiksliai nupjauti medžius ir netraumuoti šakų, reikia gerų įrankių, tokių kaip pjūklas ir genėjimo žirklės. Tokių netgi galima įsigyti parduotuvėse, specialiai vaismedžiams genėti. Tačiau tikrai turėtumėte atkreipti dėmesį į kokybę ir patikimumą.
Privalumai ir patarimai
Genėjimas ne tik prisideda prie optimalios medžio sveikatos, bet ir sukuria tvirtą šakų struktūrą, kad derlius būtų atitinkamai didelis. Pakankamai lengvas po nupjovimo vainikas turi daug privalumų: pirma, jis leidžia saulės šviesai geriau pasiekti vaisius ir prisideda prie geresnio vystymosi, antra, sukuriama šiluma garantuoja savotišką apsaugą nuo grybelinių infekcijų.
Pelėsiai ir kt. nebeturi galimybių. Be to, ekspertai netgi teigia, kad vaismedžių genėjimas padeda užtikrinti, kad medis – net jei jam jau keleri metai – išliktų jaunas ir tinkamas.
Beje, pjūvis turi ir jums privalumų: pavėsį sode galima išdėstyti naudojant protingą pjūvį, kur galite jį naudoti, o kur ne. Vaismedžių genėjimas sode taip pat turi vizualinį poveikį.
Genint vaismedžius – priklausomai nuo medžio rūšies – genėjimas skiriamas žiemą ir vasarinį. Pastarasis savo ruožtu skiriasi sėklažiediams, uogų vaisiams, kaulavaisiams ir graikiniams riešutams. Čia ypač svarbu informuoti save iš anksto.
Vasaros kirpimas paprastai yra klasikinis ir dažniausiai naudojamas kirpimas. Tai reiškia, kad nupjaunamos šakos medžio vainiko srityje, kad medis vėl taptų šiek tiek plonesnis. Be to, tai yra pjūvis, kuriame esant poreikiui galima pakoreguoti pjūvius ir jų pokyčius, kurie galbūt buvo suplanuoti kitaip žiemos pjovimo metu.
Kartais, pavyzdžiui, su graikiniais riešutais, pakanka net vieno vaismedžio genėjimo per metus. Nepriklausomai nuo vaismedžio rūšies, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į žaizdų gijimą, o tai reiškia, kad genėti galima tik atslūgus šalčiui, kitaip žaizdos po šios procedūros nebegalės tinkamai atsistatyti.
