Krūmo augalas turi būti ne tik optimalioje vietoje, kad jis augtų sveikas ir stiprus. Be laistymo, svarbų vaidmenį atlieka ir tinkamos atliekos. Net jei zefyras laikomas atspariu, š altuoju metų laiku nepatartina jo tiesiog palikti savieigai. Tai jam netinka. Rūpindamiesi juo įsitikinkite, kad yra pakankamai maistinių medžiagų ir Sirijos zefyras turi turėti pakankamai šviesos.
Bendra
Be bendro pavadinimo „hibiscus“, šis augalas taip pat žinomas kaip rožių zefyras, Sirijos zefyras ir krūminis zefyras. Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – sodo hibiskas. Jis skiriasi nuo kitų rūšių tuo, kad yra atsparus. Šis zefyras pasiekia 100–150 centimetrų aukštį. Plotis skiriasi, nors dažnai sutampa su aukščiu.
Laistymas
Rožių zefyrui reikia daug vandens, ypač šiltomis dienomis. Tačiau turėtumėte pasirūpinti, kad vieta būtų apsaugota nuo užmirkimo. Vanduo, kurio augalas nevartoja, daro žalą, pavyzdžiui, supuvusias šaknis. Neužtenka vien palaistyti zefyrą, kai žemė išdžiūvo. Dirva turi būti nuolat drėgna. Tam reikia laistyti kasdien, gal net kelis kartus per dieną. Įpilkite vandens kiek įmanoma iki dugno ir stenkitės, kad žiedai nesušlaptų, kitaip gali susidaryti tamsios dėmės.
Tręšti
Balandžio–spalio mėnesiais rožinį zefyrą tręškite kelis kartus per savaitę – pakanka dviejų ar trijų kartų. Tam geriausia naudoti skystas trąšas. Subrendęs kompostas suteikia pakankamai maistinių medžiagų. Taip pat galima duoti lėtai atpalaiduojančių trąšų; idealiai tinka balandžio ir gegužės pradžioje. Hibiscus auga per tą laiką. Naudojant trąšas, augimas vyksta dar geriau.
Nublukusių gėlių pašalinimas
Negyvos gėlės ir lapai atima rožių zefyrui daug jėgų. Todėl norint išlaikyti augalo sveikatą, būtina pašalinti negyvas dalis. Atsargiai nulaužkite negyvas dalis.
Patarimas:
Negyvusių žiedų nenupjaukite, o nulaužkite nuo augalo. Pjaudami galite pašalinti naujas gėles.
Pjovimas
Genėjimas yra rožinio zefyro palaima. Pjovimas yra būtinas ne tik dėl išvaizdos, bet ir norint išlaikyti augalo sveikatą bei gyvenimo trukmę. Jie turi įvairių tipų pjūvius. Vadinamasis mokomasis genėjimas apima sergančių ir silpnų ūglių pašalinimą tiek iš senesnių, tiek iš jaunų augalų. Taip zefyrui suteikiate galimybę išauginti stipresnius ūglius. Geriausia šį pjūvį atlikti vasario mėnesį. Būkite atsargūs ir nenupjaukite pagrindinio kamieno, tik aplink jį esančias ataugas.
Priežiūros pjūvis skirtas pagražinti esamą gėlių karūną. Silpnos ir nudžiūvusios šakos nupjaunamos, o plonos patrumpinamos iki pirmųjų pumpurų. Jūs tikrai norite išlaikyti gražų augimo įprotį. Norėdami tai padaryti, pašalinkite ūglius, kurie vizualiai deformuoja karūną. Taip pat yra galimybė pratęsti žydėjimo laikotarpį. Norėdami tai padaryti, atskirkite gėles nuo praėjusių metų; Pašalinkite maždaug trečdalį. Atjauninant pašalinami per dideli ir seni bei silpni ūgliai. Taip pat galite dviem trečdaliais sutrumpinti likusius ūglius.
Patarimas:
Genėkite žiemą. Turėtumėte genėti ne vėliau kaip kovo mėnesį, kitaip zefyras turės tik keletą žiedų.
Žiemojimas
Rožių zefyrą galite laikyti viduje arba lauke. Jei jūsų augalas yra lauke, sode, patartina jį nupjauti iš anksto. Ūglių per daug netrumpinkite, o tik pašalinkite silpnesnius galiukus. Per kitus mėnesius zefyras atsigaus ir suteiks naujos energijos. Pavasarį būsite apdovanoti dar gražesnėmis gėlėmis. Dėl susidariusių pjūvių krūmas tampa krūmesnis ir pilnesnis. Tada atsargiai įdėkite augalą į vazoną ir padėkite į kambarį žiemojimo laikotarpiui. Vieta turi būti vėsi, geriausia – apie 13 laipsnių. Taip pat turite pasirūpinti, kad stovėjimo aikštelė nebūtų per tamsi. Pasirinkite šviesų kambarį. Jei hibiscus yra per tamsus, yra didelė tikimybė, kad žiemą jis neteks žiedų. Žiemą nereikia laistyti augalo taip dažnai, kaip įprastai. Tik retkarčiais laistykite dirvą. Svarbu, kad zefyras neišdžiūtų, bet ir nebūtų per drėgnas. Greičiau nereikia kreipti dėmesio į žiemojimą. Štai patarimai greitiems skaitytojams:
- iš anksto sumaišykite
- Kambarys turi būti vėsus, bet šviesus
- nelaistykite taip dažnai
Ligos
Dėl lapų dėmėtligės ant žiedų atsiranda netaisyklingų rudų dėmių. Tai gali būti ligos požymis. Jei pastebite, kad lapai sustorėja, perkelkite augalą į šiltesnę vietą. Kiti pavojai yra amarai ir chlorozė, dėl kurios pagelsta lapai.
Dažniausiai užduodami klausimai
Mano hibiskas turi rudų dėmių. Kas tai galėtų būti?
Gali būti, kad netyčia laistėte gėles jas laistant. Laistykite kuo arčiau žemės, kad nelaistytų ūglių. Priešingu atveju augalą gali paveikti liga, pavyzdžiui, lapų dėmėtligė.
Augalas nuvysta. Kokios gali būti to priežastys?
Nors svarbu zefyrą laistyti dažnai ir pakankamai, augalas neturi stovėti vandenyje. Jei duosite per daug vandens, gali atsirasti vandens užmirkimas. Tai dažniausiai veda prie supuvusių šaknų. Kita galimybė – dar nesiėmėte būtinos priežiūros. Patikrinkite, ar augalas vis dar turi senų ūglių. Jei taip yra, pašalinkite senas, silpnas ir negyvas dalis, kad suteiktumėte zefyrui reikalingos jėgos.
Trumpai ką turėtumėte žinoti apie rožių zefyrus
Vieta
- Hibiscus mėgsta saulę ir mėgaujasi saulėje. Dalinis pavėsis toleruojamas, jei vieta tikrai šilta.
- Jis norėtų saugomos vietos, kur jo pernelyg nevargintų kiti augalai.
- Kadangi zefyras turi didelę drėgmę, vieta prie sodo tvenkinio ar upelio yra ideali.
- Kalbant apie dirvą, ji nėra labai išranki ir gali susidoroti su bet kokia normalia sodo žeme, kurioje yra daug maistinių medžiagų ir gerai nusausinta. Priešingu atveju, dirva turi būti tolygiai drėgna, ypač žydėjimo laikotarpiu. Jei bus per sausa, žiedai nesusiformuos.
- Geriausias laikas sodinti – pavasaris arba ruduo vėliausiai iki rugsėjo pabaigos, kad rožių zefyras įsišaknytų prieš žiemą.
Priežiūra
- Hibiskui reikia daug vandens, ypač šiltomis vasaros dienomis.
- Dirvožemis visada turi būti šiek tiek drėgnas, todėl gali prireikti kasdien laistyti.
- Geriausia žemę laistyti tik giliai, jei įmanoma, neleiskite vandeniui tekėti ant gėlių ir lapų!
- Maždaug nuo balandžio iki spalio mėnesio zefyras mėgsta tręšti kas dvi ar tris savaites.
- Jam taip pat užtenka pavasarį vegetacijos pradžioje išberti subrendusio komposto ar duoti ilgalaikių trąšų.
- Patartina visada pašalinti nužydėjusias gėles. Jis geriau toleruoja išsiveržimą nei nukirpimą.
Pjovimas
- Hibiscus ne tik gerai pakenčia genėjimą, bet ir reikalauja, kad nepasentų.
- Todėl kartą per metus, geriausia žiemą, jį reikėtų smarkiai sumažinti.
- Kadangi rožių zefyras žydi tik ant vienmetės medienos, be genėjimo jis duoda labai mažai žiedų ir auga itin retai.
- Paskutinė genėjimo data turėtų būti kovo mėn., prieš naują ataugą, antraip tais pačiais metais teks apsieiti be žiedų.
Žiemojimas
- Jei rožių zefyras iki žiemos spėjo pakankamai įsišaknyti ir gerai išaugo, minusinė temperatūra jo nebevargins.
- Ypač jauni augalai yra dėkingi už lengvą žiemos apsaugą lapais ar krūmynais, ypač esant šerkšnui (šalčiui be sniego).
Platinimas
- Hibiscus galima dauginti iš šaknų auginių, nors tam reikia šiek tiek kantrybės.
- Auginiai nupjaunami maždaug 5–8 cm ilgio ir užberiami trupučiu žemės.
- Auginiai turi būti visiškai uždengti, bet tik plonu dirvožemio sluoksniu.
- Jos turėtų būti dedamos į atskirą lysvę toliau nuo kitų augalų, kad nebūtų perkrautos.
- Neleiskite žemei per daug išdžiūti, o žiemą uždenkite krūmynais.
- Geriausias metas įsišaknyti auginiams yra kovo mėn.
- Tačiau tokiu būdu auginamiems augalams reikia dvejų metų, kad jie tinkamai vystytųsi.
Priežiūros problemos
Apskritai, zefyras yra gana jautrus. Greitai susiduriama su per mažu vandens kiekiu, užmirkimu ir maistinių medžiagų trūkumu, todėl dažnai augalo nebegalima išsaugoti. Jei lapai ruduoja pradedant nuo lapų galiukų ir nukrenta, dažniausiai tai yra užmirkimo, sausumo, maisto medžiagų ar net šviesos trūkumo požymis. Kad neužmirktų, kai kurias šaknis reikia atsargiai iškasti. Jei jie rudi ir purvini, dirva per daug suspausta ir ją reikia skubiai purenti. Šios pūvančios šaknų dalys turi būti pašalintos iki įprastų, tvirtų, b altų šaknų. Tačiau neaišku, ar jis pasveiks, nes hibiskas nesunkiai į tokias priežiūros klaidas žiūri rimtai. Jei galima atmesti sausumą ir šviesos trūkumą, maistines medžiagas reikia pridėti kas 2–3 savaites su komercinėmis trąšomis.
Jei pumpurai ar lapai staiga nukrenta, dažniausiai tai yra sausros požymis. Jei augalas negauna pakankamai vandens, jis išmeta pumpurus ir lapus, kad sumažintų vandens poreikį. Lapai dažniausiai pagelsta, o paskui nukrenta. Aiškus požymis yra tada, kai hibiskas nuplikia iš apačios.
