Sode ir kieme nuolat atsiranda negražių dalykų, kurių nenorėtumėte turėti. Pilkasis pelėsis yra vienas iš šių nemalonių dalykų. Tai kilnusis puvinio grybelis, dar žinomas kaip pilkasis puvinys, kuris ypač paveikia vynuoges ir daugelį kitų augalų. Vietiniai sodininkai taip pat dažnai randa jį ant braškių. Pilkojo pelėsio daroma žala didžiulė, pasėliai itin susilpnėja, o derlius gerokai sumažėja.
Kada sode reikia kovoti su pilkuoju pelėsiu?
Pilkąjį pelėsinį puvinį sukelia pelėsis Botrytis cinerea – grybas, išplėtojęs daugybę maisto š altinių: tai vienintelis genties parazitas, galintis maitintis daugiau nei 235 augalais šeimininkais. Kai grybelis padengia augalą dulkėta grybeline velėna, jis stimuliuoja vadinamąją apoptozę paveiktų augalo dalių ląstelėse. Tai savotiška ląstelių savižudybės programa, dėl kurios ląstelės metabolizmas reaguoja taip, kad ląstelė miršta. Augalo audinys palaipsniui suyra ir pradeda pūti.
Grybelis randa geriausias sąlygas esant 22–25 laipsnių temperatūrai, tačiau mėgsta ir iki 35 laipsnių karštį, ypač jei vieta graži ir drėgna. Todėl vasarą ore yra didelė Botryčio sporų koncentracija, kartais 70% ore esančių pelėsių sporų yra Botryčio sporos. Štai kodėl vasarą Botrytis itin dažnai užpuola daržoves ir vaisius, kurie ypač mėgsta visas minkštas daržoves ir vaisius, kuriuose yra daug vandens. Taigi, be jau minėtų vynuogių ir braškių, dar yra agurkai ir pomidorai, kopūstai ir salotos bei visi minkšti ir mėsingi stiebai, lapai ir žiedai.
Nusileidęs ant augalo, esant geroms sąlygoms pelėsis auga itin greitai, gali pvz. B. padengti visą vaisių. Jei užkrėstas augalas buvo sunaikintas arba su juo kovojama, grybeliai gali išlikti infekcijos vietoje, taip pat vadinamieji skleročiai, beveik nesunaikinama nuolatinė grybelio forma. Tada, kai tik temperatūra tampa šiek tiek pavasariškesnė, jie gamina naujas sporas, kurios pažeidžia naujai pasodintus augalus ir toliau migruoja, nešamos vandens ir vėjo. Štai kodėl pilkasis pelėsis turi būti vertinamas rimtai kaip augalų kenkėjas, jis gali padaryti daug žalos, ypač monokultūrose.
Pilko pelėsio prevencija
Jūsų sodo žemė ir augalai daug geriau apsisaugos nuo pilkojo pelėsio (ir kitų grybų) užkrėtimo, jei skirsite dėmesį į natūralų ir sveiką dirvos gyvenimą, neturėsite neapsaugotos sodo žemės. savo sodą ir augalus sodinkite mišriose kultūrose. Česnakai pvz. B. visiškai nemėgsta Botryčio sporų, o daugelis dirvožemio organizmų, pavyzdžiui, uodegos, netgi dauginasi, kad sudarytų mažas nelaimių prevencijos grupes, jei netoliese yra per daug grybų sporų.
Pirmoji pagalba prieš Botrytį
Jei grybelinę infekciją aptiksite labai anksti, galbūt galėsite išvengti visiško augalo ir dirvožemio užkrėtimo, nes ląstelių mirtis per apoptozę pažeidžia tik paveiktą ląstelę, o kaimyniniai audiniai lieka nepažeisti. Tačiau tuomet turėtumėte veikti labai greitai, kad grybelis neišplistų. Tada turėtumėte naudoti
Pašalinkite paveiktas dalis, negyvas augalų dalis, pelėsiu apaugusius lapus ir stiebus, vaisius ir pumpurus. Jei sugausite visas paveiktas augalo dalis, jūsų augalas toliau normaliai ir sveikai augs. Išimtas augalo dalis geriausia nedelsiant atsargiai sudėti į plastikinį maišelį, jei įmanoma, kad sporos nesisuktų ore. Arba šis (sandarus) maišelis patenka į šiukšlių dėžę, arba jūs sudeginate likučius; jokiu būdu jie neturi patekti į kompostą.
Jei kambarinės gėlės yra užkrėstos pilkuoju pelėsiu, ką tik nuo grybelio išlaisvintus augalus gali būti naudinga karantinuoti rankomis, jei reikia, naudojant vilną, kad ant šių augalų neatsirastų naujų sporų. Laikinas reikšmingas oro drėgmės sumažėjimas taip pat gali sustabdyti atskirų likusių sporų susidarymą.
Augalų apsaugos priemonės nuo pilkojo pelėsio
Jei šios kontrolės priemonės nebuvo sėkmingos, yra keletas augalų apsaugos produktų nuo pilkojo pelėsio, kurie taip pat patvirtinti naudoti namų ir sodų soduose:
Šiuose produktuose yra arba ciprodinilo, derinio su fludioksoniliu, sisteminių fungicidų, tokių kaip agentas „Switch“ir braškių purškalas „Botrysan“, arba fenheksamidas – nelabai toksiškas, bet labai svarbus vandens fungicidas. Fenheksamidas yra „Teldor“ir „Bayer Garten Obst-Free Teldor“, kuriame nėra grybų.
Šie produktai yra patvirtinti konkrečioms naudojimo vietoms ir tam tikroms formoms bei kiekiams naudoti įvairių rūšių vaisiams ir dekoratyviniams augalams. Jei laikomasi šių specialių naudojimo instrukcijų ir nustatytų laukimo terminų, vaisių vartojimas nuo apdoroti augalai turi būti nekenksmingi.
Kaip atpažinti pilkąjį pelėsią?
Užsikrėtimo požymiai labai skiriasi. Jie prasideda nuo pūvančių gumbų, eina per matomą pilką grybų veją ir supuvusius gėlių pagrindus ir baigiasi pelės pilkais vaisiais ir dėmėtomis gėlėmis.
Kadangi nenorite susitaikyti su šia žala, turėtumėte ką nors padaryti. Pirmiausia reikia kovoti su pirmąja pelėsių atsiradimo priežastimi – drėgme. Visos augalo dalys turi būti išdžiovintos ir laistymas nutraukiamas.
Taip pat būtina pašalinti paveiktas augalo dalis, nes taip išvengsite tolesnio plitimo. Pavyzdžiui, medžiams turėtumėte pašalinti lapus ir kai kurias šakas, kad oras galėtų geriau cirkuliuoti. Aplink pažeistus augalus taip pat reikia pašalinti samanas ar piktžoles, kad nebeliktų vandens saugyklos.
Vėliau, žinoma, svarbu, kad pasėliai gautų maistinių medžiagų ir trąšų tiksliai tiek, kiek jiems reikia. Tačiau reikėtų vengti pertręšti. Taip pat svarbu humusinga dirva ir tikslus drėkinimas.
Žinoma, sodininkystės parduotuvėse yra ir preparatų, kurie padės atsikratyti pilkojo pelėsio. Čia reikėtų įsitikinti, kad šiais produktais nekenkiate aplinkai, o padedate augalams. Geriausias būdas tai padaryti – pasiteirauti sodininko ar sodo prekybos specialisto. Reikia laikytis labai tikslaus šių priemonių dozavimo, kad pelėsio ir drėgmės poveikis nepasikartotų.
Išlaisvinus gėles ar pasėlius nuo pilkojo pelėsio, reikia ir toliau žiūrėti, kad drėgmės nebūtų per daug, nes drėgmė skatina pelėsio rūšių vystymąsi. Jei savo augalams duosite būtent tai, ko jiems reikia, jums labai patiks. Net jei atsiranda ligų, galite greitai jas vėl suvaldyti.
