Pelėsis vazoninėje dirvoje nėra neįprastas. Vakar žemė dar buvo švari, šiandien aptraukta lengvu pūku – gana negražiai atrodo. Šiame straipsnyje pirmiausia aptariama, iš kur atsiranda pelėsis vazonų dirvoje. Taip pat reikėtų išsiaiškinti, ar pelėsis yra nekenksmingas, ar yra pavojaus š altinis. Kaip sodininkas hobis gali veiksmingai užkirsti kelią pelėsių susidarymui? Ką daryti, jei pelėsis jau išplito ir išsivystė į užsispyrusią bėdą?
Iš kur atsiranda šis pelėsis?
Tikriausiai taip yra nutikę kiekvienam sodininkui pomėgiui: dar vakar gėlių vazonas buvo akių šventė, o šiandien ant paviršiaus yra pelėsis. Smulkių pilkai b altų pūkų laukas tarsi iš niekur susiformavo ir plinta. Pelėsių iš tikrųjų yra visur, nes jo mikroskopinės sporos yra ant šaknų, substrate, t. y. pačioje vazono dirvoje ir net ore. Jei pelėsis randa palankias sąlygas augti, jis greitai plinta ir netgi gali tapti nepatogumu.
Priežiūros klaidos simptomas
Pelėsio maro protrūkiui palankios sąlygos ypač susidaro, kai augalas gausiai laistomas. Tai gali atsitikti gana greitai: Pamiršus, kad laistei vakar, ir greitai į puodą įpylus porciją vandens. Neretai žmonės prieš atostogas bando laistyti „atsargoje“, kad kambarinis augalas tiesiogine prasme plauktų vandenyje. Pelėsiai taip pat klesti mažai šildomose patalpose ir esant dideliems temperatūros svyravimams. Kita pelėsio plitimo priežastis – per tankus substratas. Jei oro cirkuliacija labai apribota, pelėsis jaučiasi patogiai, o augalas – ne.
Pelėsis kaip pavojaus š altinis?
Pelėsinis dirvožemis atrodo gana neapetitingai, tačiau kyla klausimas, ar pelėsis taip pat pavojingas, ar tik optinis defektas. Deja, reikia konstatuoti, kad pelėsių užkrėtimas visai nekenksmingas. Viena vertus, pats užkrėtimas rodo, kad augalas nėra tinkamai prižiūrimas ir blogai jaučiasi. Kita vertus, pelėsiai greitai tampa pavojingu ir gana sėkmingu konkurentu augalui „kovojant“dėl maistinių medžiagų.
Taigi kambarinis augalas gauna vis mažiau maisto, tačiau pelėsis toliau plinta. Be to, pelėsių užkrėtimas nėra saugus ir žmonėms. Ypatingą pavojų kelia žmonės, sergantys lėtinėmis ar ūmiomis kvėpavimo takų ligomis. Jei imuninė sistema nusilpusi dėl ankstesnės ligos ar, pavyzdžiui, chemoterapijos, kyla vadinamosios Aspergillus pneumonijos rizika. Sinusų uždegimą, taip pat inkstų ar kraujotakos sutrikimus gali sukelti pelėsis. Alergiški žmonės sudaro dar vieną grupę, kuriai pelėsiai gali būti pavojingi.
Sėkmingai kovojama su pelėsiu
Jei pelėsis išplito ant vazono dirvožemio paviršiaus, laikas veikti. Pageidautina iš karto, nes, deja, šis maras savaime nepraeis. Metodas yra radikalus ir paprastas: persodinkite į naują substratą.
Tęskite taip:
- Paruoškite darbo paviršių: sode, terasoje ar balkone ištieskite apsauginę plėvelę ar laikraštį, turėkite gėlių vazoną su augalu, naują vazoną, šviežią substratą ir sodo kastuvą,
- Atsargiai ištraukite augalą iš vazono, kuo visiškai išlaisvinkite šaknis iš dirvos, jei reikia po vandens srove (naudokite drungną vandenį!),
- 1/4–1/3 vazono tūrio užpildykite šviežiu substratu, tada padėkite augalą ir atsargiai užpildykite vazoną vazono dirvožemiu. Palikite 3-5 cm atstumą iki viršutinio krašto, niekada nepripilkite puodo iki kraštų!
Patarimas:
Seną puodą taip pat galima vėl panaudoti, jei jis nėra per mažas. Tačiau jį reikia kruopščiai nuplauti karštu vandeniu (žinoma, be jokių valymo priemonių).
Seną substratą pageidautina išmesti, geriausia į komposto krūvą arba kaip likusias atliekas.
Sėkmingai apsisaugokite nuo užkrėtimo – keturi patarimai
Pasidarykite dirvą vazonams
Prekyboje parduodamoje vazoninėje žemėje, be kita ko, yra:didelė dalis durpių, kurios sudaro puikią dirvą pelėsių auginimui. Be to, ne kiekvienam augalui klestėti reikia daug durpių. Mišinį geriausia sudėti taip, kad jis tiktų augalui.
Patarimas:
Kokosų humusas yra rekomenduojamas ingredientas, nes jis turi fungicidinių savybių. Pagrindas, kuriame yra daug smėlio, mažiau pelės, nei įprastas vazoninis dirvožemis.
Reguliariai atlaisvinkite pagrindą
Kaip minėta, per tankus substratas skatina pelėsio augimą, todėl verta karts nuo karto (pvz., kartą per savaitę) „atkasti“vazoninės žemės paviršių.
Patarimas:
Šiai priemonei nereikia brangių sodo įrankių, dažniausiai pakanka paprastos virtuvinės šakutės. Ypač praktiška mažiems vazonams!
Mažiau vandens
Tai dažnai lengviau pasakyti nei padaryti, nes vandens trūkumas Europoje yra gana nežinoma problema. Tačiau sodininko pomėgis dosnumas padaro augalui didžiulę žalą. Dažnai per vėlai pastebima, kad augalas „skęsta“. Jei šaknys miršta, gali būti per vėlu padėti. Todėl pelėsio užkrėtimo prevencija reiškia ir augalų išsaugojimą. Laistymas per lėkštę padeda išlaikyti reikiamą kiekį, tačiau svarbu, kad lėkštėje nesusidarytų „stovinčio vandens“. Vandenį, kurio augalas nesugėrė maždaug po valandos, reikia išmesti. Dažnai keliaujantiems žmonėms rekomenduojama įsigyti laistymo sistemą.
Pasirinkite tinkamą vietą
Pelėsis mėgsta drėgną, šešėlį, bet nebūtinai šiltą. Dauguma augalų mėgsta saulėtą ar dalinį pavėsį, mėgsta šilumą ir gali toleruoti daugiau sausros, nei norėtų pelėsiai. Todėl, jei įmanoma, rinkitės augalui optimalią, bet pelėsiui nepatinkančią vietą.
Dažniausiai užduodami klausimai apie pelėsių užkrėtimą
Ar jį reikia persodinti, jei yra pelėsio?
Persodinimas žada didžiausią sėkmę. Gali padėti sumažinti vandens kiekį ir atlaisvinti pagrindą. Jei pelėsis neišnyksta maždaug po savaitės, metas persodinti.
Kokios namų gynimo priemonės apsaugo nuo pelėsio?
Sutrinta aktyvintos anglies tabletė naikina sporas, cinamono milteliai turi tokį patį poveikį. Supilti ant pagrindo, supilti, nemaišyti. Arbatmedžio aliejus taip pat gali veikti kaip fungicidas, esant silpnai koncentracijai.
