Kambariniai augalai labai prisideda prie patalpų klimato gerinimo, tačiau jų gyvenimo trukmė dažnai būna trumpesnė nei turėtų būti. Priežastys yra įvairios, pvz., netinkama priežiūra arba per vėlai pastebėtos ligos ar kenkėjai, ir tada augalo dažnai nebegalima išgelbėti.
Pirmieji problemų požymiai dažniausiai būna geltoni arba rudi lapai, nors čia reikia atskirti, ar tai yra pavieniai mirštantys lapai, o tai yra visiškai normalu, ar pastebimai pakitusi lapai. Kai tik spalva pakinta neįprastai, reikia imtis atsakomųjų priemonių, nes vis dar yra didelė tikimybė išsaugoti augalą.
Galimi kenkėjiški vaizdai
Svarbu tiksliai atskirti žalą, nes dažnai nepažeidžiamas visas lapas, o tam tikrose vietose atsiranda tik galiukai arba geltonos ar rudos dėmės.
Rudų lapų galiukai
Rudų lapų galiukai gali turėti dvi galimas priežastis, iš kurių dažniausia yra per sausas oras kambaryje. Todėl ši problema dažniau iškyla žiemos mėnesiais, kai yra per mažai vėdinimo ir per daug šildymo arba kai augalai yra tiesiai virš radiatoriaus. Problema gali būti išspręsta tiesiog pakeitus vietą arba padidinus drėgmę, ant šildytuvo padėjus dubenį su vandeniu. Priežastis, be sauso oro, gali būti ir mineralinių druskų perteklius, todėl reikia sumažinti mineralinių druskų tręšimą ir augalą persodinti į mineralinių druskų prastesnę dirvą, kad būtų išlaikyta buitinė pusiausvyra. vėl subalansuotas.
Geltoni arba rudi kraštai
Čia taip pat gali būti k altas per sausas oras arba per didelis kalkių kiekis dirvoje. Tačiau ši žala daug dažniau atsiranda dėl pertręšimo ar per dažno laistymo. Tokiu atveju būtina, kad augalas būtų persodintas ir ateityje mažiau laistytų.
Patarimas:
Jei dažnai kyla problemų dėl kambarinių augalų dėl perlaistymo, vazono dugną reikėtų apibarstyti molio granulėmis. Tai leidžia vandens pertekliui nutekėti ir tuo pačiu gali būti kaupiamas vanduo, kuris lėtai patenka į augalus.
Geltonai žali lapai
Čia taip pat svarbu veikti greitai, nes ši žala paprastai per labai trumpą laiką paveikia visą augalą, o ne tik senesnius lapus. Ši problema dažnai iškyla regionuose, kuriuose vanduo labai kietas, nes yra kalkių perteklius. Taip pat reikia atnaujinti pažeisto augalo substratą, nes dirvoje taip pat nusėdo kalkės. Ateityje reikėtų pasirūpinti mažai kalkėmis trąšomis ir vandeniu. Kadangi vanduo dažnai yra problema, o laistyti nekalkintu vandeniu neįmanoma, augalo dirvą reikėtų atnaujinti bent kartą per metus.
Geltoni krentantys lapai
Ši problema taip pat dažniau iškyla žiemą ir dažnai paveikia augalus, kurie mėgsta labai šviesias vietas. Šie augalai dažnai yra egzotiški augalai iš sausų ir šiltų kraštų, kuriems šioje šalyje žiemą sekasi sunkiai, nes jiems trūksta šviesos, nebent yra prie langų, o nereguliariai šildomoje patalpoje jiems dažnai būna per š alta. Be to, daugelis pamiršta, kad visžaliai kambariniai augalai žiemą taip pat turi poilsio fazę ir kad šiuo metu jų nereikėtų gausiai gausiai laistyti. Todėl, jei nukrenta per daug lapų, laistymą reikia nedelsiant sumažinti.
Rudi lapai
Palyginti su žala, kurią daro rudi galiukai, lapai čia paruduoja ir žūva per kelias dienas. To priežastys gali būti įvairios ir tai gali būti, pavyzdžiui, šalčio žala. Ši žala gali atsirasti greitai, ypač šilumą mėgstantiems egzotiškiems augalams – dažnai užtenka dešimties minučių vėdinimo, kad susidarytų šalčio žala. Čia nelabai ką galima padaryti, galima pašalinti tik pažeistas augalo dalis, kitaip teks palaukti ir pažiūrėti, kokia didelė žala. Greitai ruduojančius lapus taip pat gali lemti neteisingi laistymo įpročiai, o per didelė drėgmė gali sukelti šaknų puvinį. Tokiu atveju augalą reikia greitai persodinti į naują substratą, tačiau jei yra šaknų puvinys, tikimybė išsaugoti augalą yra labai menka.
Patarimas:
Šaknų puvinys yra dažna kambarinių augalų problema, nes geriau vieną kartą laistyti daug, o ne mažais kiekiais vėl ir vėl. Tačiau kambarinių augalų niekada negalima palikti vandenyje visam laikui; sodintuvas turi būti naudojamas tik kaip apsauga nuo perpildymo.
Blyškūs ar gelsvi lapai
Jei lapai, ypač jauni, greitai praranda spalvą, tai dažnai rodo trūkumą. Ši žala dažnai siejama su sulėtėjusiu augimu, nes nėra pakankamai maistinių medžiagų gerai vystymuisi. Čia turėtų būti naudojamos specialiai kambariniams augalams skirtos trąšos, jei įmanoma, skystos. Augalai gali tai įsisavinti daug greičiau, o tai ypač svarbu, jei atsiranda trūkumo simptomų. Kad nepritrūktų maistinių medžiagų, galima naudoti ilgalaikes trąšas kietomis, kurių vėliau dažnai tereikia kartą per mėnesį įterpti į substratą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar reikėtų pašalinti pažeistus lapus?
Iš esmės, lapus reikia pašalinti tik tada, kai jie tiesiog nukrenta nuo augalo. Jei jie bus nupjauti, kai į juos vis dar tiekiamas vanduo, augalas kainuos bereikalingą energiją atviroms žaizdoms uždaryti, nors regeneracijai šios energijos prireiktų daug daugiau.
Kaip nelaistyti per daug ar per mažai?
Laistymas visada yra tikra kambarinių augalų problema, nes laistoma per daug arba per mažai. Todėl, be drenažo su molio granulėmis, ant pagrindo patartina pridėti hidrometrą. Tai parodo, kokia drėgna yra dirva, ir iškart matysite, ar ją reikia dar kartą laistyti. Be to, augalai neturėtų būti aprūpinti per daug vandens, ypač prieš šventę, nes jie daug geriau išgyvena sausą laikotarpį nei fazę, kai vandens per daug.
Ką reikia žinoti apie kambarinių augalų lapų spalvos pasikeitimą
- Rudi lapų kraštai ir rudi lapai gali būti panaudotos dirvos požymis. Augalui reikia naujo sodinimo substrato. Jį reikia persodinti.
- Dažnai dirva tiesiog per drėgna arba per sausa. Turėtumėte ieškoti augalų priežiūros instrukcijų ir jų laikytis.
- Suvynioti ir suglebę lapai rodo vandens trūkumą. Jei nelaistysite, lapai taip pat paruduoja.
- Jei nuolat laistoma per mažai, lapų galiukai paruduoja. Panardinamos vonios padeda nuo to.
- Rudos lapų galiukai taip pat gali rodyti netinkamą vietą, dažniausiai per arti šildytuvo. Antgalius galima atsargiai nupjauti.
Patarimas:
Bet reikia palikti siaurą siūlę, kad sąsaja vėl neišdžiūtų.
- Drėgmė paprastai yra per maža. Daugumai tropinių kambarinių augalų reikia 80–90 procentų drėgmės.
- Geltoni lapai dažnai rodo azoto trūkumą. Tai galima ištaisyti pridedant azoto trąšų.
- Neteisinga vieta taip pat gali lemti geltonus lapus. Tai taip pat rodo neteisingą temperatūrą – per aukštą arba per žemą.
- Palmių geltoni lapai dažnai rodo netinkamą laistymą. Paprastai jie laistomi per daug.
- Palmės iš tikrųjų yra labai tvirtos. Jie negali pakęsti stovinčio vandens. Prieš vėl laistydami palaukite, kol išdžius viršutinis žemės sluoksnis.
- Reikėtų patikrinti, ar sodintuvuose nėra stovinčio vandens. Tai būtinai reikia nusausinti.
- Palmių geltoni lapai taip pat gali rodyti maistinių medžiagų trūkumą. Paprastai taip nutinka su labai mažomis sodintuvėmis.
- Be to, daugelis augalų į žemą drėgmę reaguoja geltonais lapais. Reguliarus augalų purškimas vandeniu padeda.
- Kai kuriuose augaluose geltoni lapai rodo geležies trūkumą (chlorozę). Tai sukelia geležies ir magnio trūkumas.
- Padidėjęs dirvožemio pH dažniausiai yra dėl geltonų lapų. Tai neleidžia pasisavinti geležies ir magnio.
Patarimas:
Tai galite pakeisti persodindami ir pridėję geležies bei magnio trąšų.
Šviesūs lapai su žaliomis lapų gyslomis rodo geležies trūkumą. Jei taip yra jūsų augalams, į drėkinimo vandenį galite įpilti geležies chelato
Redaktorių išvada
Geltoniems arba rudiems kambarinių augalų lapams dažnai gali būti kelios priežastys. Ne visada lengva išsiaiškinti tinkamą priežastį. Geriausia pasidomėti, ko augalams reikia dėl vietos, sodinimo substrato ir priežiūros. Tada pamatysite, ar galite visa tai pasiūlyti, ar reikia ką nors pakeisti.
Lapų džiūvimas dažnai yra visiškai natūralus procesas arba senėjimo procesas. Išdžiūvusios dalys nupjaunamos nuo augalo. Turite būti atsargūs, kad nepažeistumėte sveikų lapų audinių.
