Petražolės sode gali būti gana sudėtingos. Kai kas nors jai nepatinka, ji į tai reaguoja ir gauna geltonus lapus. To priežastys dažniausiai slypi netinkamame auginime.
Petražolių liga
Petražolių augalai sode vieną dieną atrodo nuostabiai ir ryškiai žali, tačiau kitą dieną lapai pagelsta ir dėl to augalas pamažu badauja ir galiausiai miršta. Jei šis reiškinys pastebimas, dažniausiai jį sukelia petražolių liga, kurios sodininkai bijo. Savybė, pagal kurią pirmą kartą galima atpažinti ligą, yra geltoni lapai. Be to, taip pat galima pastebėti, kad
- augalas tiesiogine prasme stingęs,
- lapai išdžiūsta ir paruduoja,
- pagaliau ir stiebas paruduoja,
- augalas galiausiai miršta.
Išsiveržus petražolių ligai, labai sunku sustabdyti jos progresą. Ligos priežastys dažniausiai negali būti išspręstos iš vienos dienos į kitą. Dažnai tik prevencija padeda išvengti ligos protrūkio.
Svarbiausias dalykas, į kurį reikia atkreipti dėmesį:
- būtinai pasirinkite tinkamą vietą augalui
- būtinai atkreipkite dėmesį į sėjomainą
- nelaistykite per daug ir neleiskite dirvai išdžiūti
- užtikrinkite švarias grindis be grybelių sporų ir kenkėjų
Patarimas:
Jei petražolės lysvėje neauga metai iš metų, o dažniausiai turi geltonus lapus, reikia patikrinti, ar dirvožemyje nėra grybų ir kitų kenkėjų.
Pasirinkite tinkamą vietą
Petražolių augalai nemėgsta per šilto, todėl nemėgsta saulėtos vietos. Vietoj to, jie renkasi iš dalies pavėsingą vietą augti ir klestėti. Jei dirva dar gana puri ir labai turtinga humuso, augalas augs gražiausiai žaliai ir nesimato geltonos spalvos.
Stebėkite sėjomainą
Ko daugelis sodininkų nežino: Tam tikra prasme petražolės nemėgsta pačios savęs. Todėl augalas nesuderinamas su savimi. Todėl labai svarbu laikytis teisingos sėjomainos. Trejus metus toje vietoje, kur augalas sodinamas, neturi būti kitų petražolių augalų. KitiSkėčiai augalaiten taip pat turėjo augti per pastaruosius trejus metusne. Tai daugiausia apima:
- morkos
- Krapai
- Sierai
- pankolis
Kai kitais metais ten bus auginamas dar vienas skėtinis augalas, labai padidėja rizika, kad ten dauginsis grybai ir dirvožemio kenkėjai.
Tinkamas laistymas
Kokios keblios gali būti petražolės, visų pirma rodo tai, kad augalas iš karto reaguoja netinkamai laistydamas. Tiesą sakant, laistymas yra didžiausia problema prižiūrint augalą.
Taikoma:
Augalas neturi būti per sausas. Kita vertus, jis netoleruoja per daug drėgmės ar net užmirkimo. Nuo pat pradžių įsitikinkite, kad dirvožemis yra pralaidus ir purus.
Jei geltoni lapai pasirodo kaip petražolių ligos požymis, pirmiausia rekomenduojame patikrinti laistymo elgesį. Priklausomai nuo to, ar laistote per daug, ar per mažai, laistymo elgesį reikia nedelsiant pakeisti, jei vis tiek norite suvaldyti petražolių ligą ir išsaugoti augalus. Visada laistykite tik tada, kai augalo žemė yra šiek tiek sausa. Pirštu nesunkiai nustatysite, ar neišdžiūvo viršutinis žemės sluoksnis. Laistydami būkite atsargūs ir ekonomiški.
Grybelinės sporos ir dirvožemio kenkėjai
Kenkėjai jaučiasi kaip namie prie visų skėtiškų augalų šaknų. Šie kenkėjai pirmiausia yra:
- Šakninės utėlės
- Nematodai
- Maggots
- Grybo sporos
Kenkėjai dažniausiai būna tokie maži, kad jų nematyti plika akimi. Jiems išplitus sode yra didelė rizika, kad užkrės ir kompostas. Todėl užkrėstas kompostas jokiu būdu neturėtų būti naudojamas petražolių augalams. Jei lapai pagelto ir įtariate, kad dėl to k altas kenkėjų ar grybų sporų užkrėstas dirvožemis, būtinai turėtumėte dirvą ištirti laboratorijoje ir, jei reikia, nedelsiant ją pakeisti.
