Šlaitinis stogas tūkstančius metų buvo randamas įvairiuose kultūriniuose regionuose ir įvairiose pastatų tipologijose. Šis istoriškai nusistovėjęs ir kartu įvairiapusis panaudojimas nėra atsitiktinumas. Nes dvišlaitis stogas stebina savo milžinišku lankstumu ir kintamumu. Viską, ką reikia žinoti apie šį ir šiandien vis dar labai populiarų stogo archetipą, rasite čia.
Diššlaičio stogo kilmė
Diššlaičio stogo kilmė neaiški ir jau prarasta priešistorinėse fazėse. Tikriausiai daugelyje kultūrų jis atsirado savarankiškai, tiksliau – ikikultūrinėse fazėse. Kodėl taip yra, nesunku paaiškinti pažvelgus į paprasčiausias konstrukcijos formas. Jei vienas į kitą atremiate du stulpus, šakas ar kitus laikančius elementus, jau turite dvišlaičio stogo segmentą. Padengtas tankia medžiaga, jis suteikia stebėtinai daug erdvės, palyginti su pastangomis, ir tuo pat metu užtikrina saugų lietaus vandens nutekėjimą. Žinoma, medžiagos ir matmenys per istoriją labai pasikeitė, tačiau pagrindiniai funkciniai principai išlieka nepakitę iki šių dienų. Todėl nesunku suprasti, kad šią efektyvią ir ekonomišką stogo formą vis dar galima rasti daugumoje šiandien statomų pastatų.
Statyba ir statika
Struktūriniu požiūriu šiuolaikiniams dvišlaičiams stogams skirtos dvi sistemos, kurios užtikrina konstrukcijos stabilumą ir atitinka visus vidaus erdvės, laikomosios galios bei šilumos izoliacijos ir sandarinimo konstrukcijos reikalavimus.
Gegnių stogas
Gegnių stogas vis dar labai artimas dviejų vienas į kitą atremtų atraminių elementų formai, kuri jau buvo aprašyta jį kuriant. Gegniniame stoge priešingos gegnės remia viena kitą ir kartu su apačioje esančiu atraminiu elementu, t. y. lubomis arba siena, sudaro savaime standėjantį ir laikantį trikampį. Šie laikantys trikampiai, išdėstyti iš eilės beveik bet kokiu skaičiumi, sukuria dvišlaitį stogą. Struktūriškai reikalingų elementų skaičius reguliuojamas naudojant šią dvišlaičio stogo formą:
-
Slenkstis:
sudaro apatinę gegnių atramą ir tuo pačiu perėjimo tašką tarp apatinių sienų arba lubų ir stogo konstrukcijos
-
Gegnės
pagalbiniai elementai, kiekvienas poromis priešinga tvarka
-
Sustandėjimas
reikalinga išilgine keteros kryptimi, šiandien dažniausiai kaip įstrižinės vėjo juostos arba kaip statiškai efektyvus, plokščias stoglangis
PASTABA:
Statiniu požiūriu kraigas gegnių stogui nėra būtinas. Tam, kad šiame viršutiniame stogo paviršių sandūros taške būtų galima struktūriškai švariai suprojektuoti pastato atitvarą, dažniausiai formuojama kraigo sija arba vertikali kraigo lenta. Pavyzdžiui, tai palaiko kraigo čerpes ant čerpių stogų arba kraigo plokštę ant folijos, skardos ar žalių stogų.
Dangtuotas stogas
Palyginti su gegniniu stogu, rąstinio stogo konstrukcija atrodo sudėtingesnė, tačiau dėl nuolatinio paprastumo ir pritaikomumo jis vis dar yra aiškios struktūros ir paprastas, palyginti su daugeliu kitų stogo formų. Čia taip pat pagrindinis atraminės konstrukcijos elementas yra stogo gegnės. Tačiau jie vienas kito neberemia, o tik perkelia apkrovas nuo stogo paviršiaus į laikančiąją konstrukciją. Kroviniai perkeliami per ne mažiau kaip du, bet dažniausiai tris laikančius taškus vienai gegnei: slenkstį arba kojinį, vidurinį raištelį ir kraigą. Todėl statiškai efektyvių elementų apžvalga yra panaši, bet šiek tiek ilgesnė nei gegnių stogo:
-
Slenkstis
Gegnių sluoksnio pagrindas ir jungtis su žemiau esančiu pastatu
-
Centrinis apvadas
Vidutinė atrama ir apkrovos perdavimas reikalingas dideliems gegnių ilgiams, dedant ant medinės konstrukcijos arba tvirtai pastatytų vidinių sienų stogo erdvėje
-
Pirmas
viršutinė gegnių atrama ir apkrovos perdavimo taškas, paprastai dedamas ant dvišlaičių sienų ir atramų arba vidinių sienų tarp jų
PASTABA:
Žvelgiant iš statinio taško, naudojant centrinę siją, gegnė iš vieno tarpatramio sijos, besiremiančios į du taškus, paverčia kelių tarpatramių sija, besiremiančia į tris taškus. Ne tik apkrova paskirstoma keliuose atramos taškuose, bet ir atskirų laukų įlinkis dar labiau sumažėja dėl gretimo lauko indėlio. Naudojant centrinę įtvaras, gegnės gali būti žymiai sumažintos statiškai reikalingame skerspjūvyje ir, apskritai, reikia net mažiau medžiagos nei be centrinės tvoros!
Sandarinimas
Be stabilumo, stogas visada turėjo apsaugoti nuo oro sąlygų. Šiandien tai ne tik atsparumas lietui, bet ir atsparumas vėjui ir vandens garams, kurie iš patalpos oro prasiskverbia į konstrukciją ir gali pažeisti drėgmę bei pelėsius. Klasikiškai dvišlaitį stogą sudaro du sandarinimo lygiai:
1. Vidinis sandarinimas
- Užduotis: Difuzinis sandarumas iš vidaus į išorę, taip pat sandarumo lygis
- Dažniausiai dengiama vidinėje gegnių sluoksnio pusėje
- Turi būti įrengtas pagrindiniame izoliacijos pakete
2. Išorinis sandarinimas
- Užduotis: Sandarinimas nuo lietaus vandens
- Sukurta už izoliacijos sluoksnių ribų
- Galima derinti su izoliacija (pvz., minkšta medienos plaušo plokšte) arba stogo danga (pvz., skarda arba folija), arba kaip atskirą sluoksnį (pvz., čerpinis stogas)
- Reikalingas kaip vandenį nusausinantis sluoksnis dangoms, kurios nėra visiškai sandarios (pvz., plytos), kai lietus ar sniegas vėjo pastumia po plytomis
Šiluminė izoliacija
Nepriklausomai nuo stogo formos, šilumos izoliacijos tema šiandien vaidina didžiulį vaidmenį. Viena vertus, tai lemia teisiniai reikalavimai ir nuolat augančios energijos kainos. Kita vertus, šiltinti reikia tik šiandien, nes stogo erdvėse dažniausiai būna ir gyvenamųjų patalpų, kuriose anksčiau būdavo tik nešildomos sandėliavimo ir sandėliavimo patalpos.
Dišalis stogas yra labai lankstus ir bendradarbiaujantis šilumos izoliacijos atžvilgiu: didžiąją dalį reikiamos izoliacijos galima sutalpinti tarp laikančiųjų gegnių. Logiška, kad ten, kur yra gegnės, negali būti jokios izoliacijos, tačiau vien dažniausiai naudojamos medžiagos – medienos – izoliacinio poveikio pakanka, kad būtų pasiektas tinkamas izoliacijos efektyvumas. Šis šiltinimo paketas gali būti papildytas šiltinimo sluoksniais ant gegnių sluoksnio ar net jo apatinėje pusėje. Įprastos izoliacinės medžiagos yra šios:
Izoliacijai tarp gegnių:
- Mineralinė vata (anksčiau stiklo vata, dabar akmens vata)
- Izoliacija iš celiuliozės
- Ekologiškai protingos izoliacinės medžiagos, pvz., avių vilna, kanapės ir kt.
- spygliuočių medienos plaušų plokštė
PASTABA:
Būtų įmanoma naudoti matmenų stabilią, nelanksčią izoliaciją tarp gegnių, tačiau dėl medinių gegnių susitraukimo ir judėjimo atsiradusios jungtys žymiai sumažintų izoliacijos efektą.
Gegnės viršaus ir apačios izoliacijai:
- Reikalingos minkštos izoliacinės medžiagos, pvz., izoliacija tarp gegnių, tada atraminė mediena stogo konstrukcijai arba vidaus apdailai
- Plastikiniai putplasčiai kaip matmenų stabilūs izoliaciniai sluoksniai, ant kurių galima dengti stogo dangas be konstrukcinės atraminės konstrukcijos
- Stabilios ir slėgiui atsparios minkštos medienos plaušo plokštės
Izoliacijos tarp gegnių pranašumas yra tas, kad stogo konstrukcija yra palyginti maža. Tačiau jei gegnės turi likti matomos, visa izoliacija taip pat gali būti dedama ant laikančiosios konstrukcijos. Priklausomai nuo izoliacinės medžiagos, gali prireikti sukurti atraminį lygį medinio klojinio pavidalu, ant kurio remsis izoliacijos sluoksnis.
Stogo dengimas
Diššlaitį stogą galima sukurti su beveik visomis šiandien rinkoje įprastomis stogo dangomis. Tačiau, atsižvelgiant į šiuolaikinius sandarumo ir šilumos izoliacijos reikalavimus, vis dar galima naudoti tradicines statybines medžiagas:
- Istorinės šiaudų, šiaudų ir nendrių dangos
- Plytos ir betoninės čerpės
- Lakštinis metalas (aliuminis, varis, titano cinkas ir kt.)
- Plėveliniai stogai su žvyru arba augmenija ant plokščių šlaitų
Šiuolaikinės specialios stogo dangos formos kartais netgi gali derinti laikančiąją, izoliaciją ir sandarinimo aspektus. Pavyzdžiui, jei sumuštinis elementas naudojamas kaip danga, žinoma, po apačia nereikia nešančių elementų, tokių kaip gegnės, nes elementų plokštės tarp kraigo, centrinės atšakos ir slenksčio gali išsilaikyti pačios. Čia taip pat nereikia izoliacijos ir sandarinimo.
Stogo nuolydis
Klasikinė dvišlaičio stogo forma yra simetriška ir turi vienodą nuolydį abiejuose stogo paviršiuose. Galimi nuolydžiai priklauso nuo naudojamos stogo formos ir taip pat priklauso nuo mados ir stogo erdvės naudojimo svyravimų.
Šlaitai priklausomai nuo dangos:
-
Plytos ir betonas:
priklausomai nuo plytos iki 15°, atskiri modeliai gali net 10°
-
Slide:
teoriškai galimas 0°, bet pagal plokščio stogo gaires mažiausiai 2° (tada nebėra tikras dvišlaitis)
-
Lakštinis metalas:
bent 5°
-
Istorinės statybinės medžiagos:
nėra minimalių techninių specifikacijų pagal DIN standartą, bet dažniausiai labai stačios nuolydžios nuolydžiai nukreipti lietaus vandenį nuo prasiskverbimo į medžiagą – dažnai 45° ir daugiau, kartais iki 60 ar net 70°
Kuo statesnis bus dvišlaitis stogas, tuo didesnis bus naudojamas stogo plotas. Tačiau didėjant stogo aukščiui, stogo smailė tampa vis didesnė, o tai vargu ar tinkama naudoti. Įprasti stogo nuolydžiai šiuolaikiniame būste dažnai yra nuo 25 iki 35°, todėl stogas remiasi ne tiesiai į lubas, o į iki vieno metro aukščio sienos dalį – kelio sieną. Dėl projektavimo ar miesto planavimo priežasčių vis dar reguliariai naudojami didesnio ar mažesnio nuolydžio stogai.
Ypatingi reikalavimai ar vietinės sąlygos visada gali lemti, kad dvišlaitis stogas nebus kuriamas simetriškai. Pavyzdžiui, nuokalnėje stogo paviršius kalno pusėje gali būti lygesnis, kad apačioje esanti siena būtų tinkamo langų ir durų aukščio.
Papildomos konstrukcijos ir įrenginiai
Kaip paprastas atrodo pats dvišlaitis stogas, jį galima įvairiai išplėsti ar keisti. Daugybė elementų, kurie dabar yra nepakeičiama stogo kraštovaizdžio dalis, praplečia arba pagerina stogo erdvės patalpų patogumą.
Visų pokyčių kilmė
Nesvarbu, kuris elementas būtų įdėtas į dvišlaitį stogą, jį visada lydi įsikišimas į laikančiąsias gegnes. Daugeliu atvejų tenka pašalinti vienos ar kelių gegnių dalis. Siekiant išlaikyti laikomąją galią, tada įterpiamas vadinamasis kaitaliojimas. Keičiamos medienos, einančios skersai tarp gegnių, palaiko nupjautą gegnę ir perkelia jos apkrovas į gretimus gegnes.
Stogo langas
- Įgalinkite gyvenamąsias patalpas stoge per apšvietimą ir vėdinimą
- Pasiūlykite papildomos erdvės pašalindami gegnes ir izoliacijos paketą po lango paviršiumi
- Šiandien galima įsigyti net nuo grindų iki lubų ir gali būti eksponuojama miniatiūriniame balkone
- Įprastos formos: sulankstomi, varstomi arba varstomi langai
Stogo balkonai
- Arba iš stogo zonos, arba kaip lodžija, patenkanti į stogo erdvę
- Labai intymi, sunkiai matoma lauko zona, nes stogas užtikrina gerą privatumo apsaugą
Dormers
- Sukurkite papildomos erdvės palėpėje
- Sukurkite vertikalias, lengvai apstatomas sienas, o ne nuožulnias lubas
- Galima įvairių konstrukcijų, pvz., dvišlaičio stoglangio, galinio stoglangio, plokščio stogo stoglangio ir kt.
- Labai gera ekspozicija, nes vietoj stogo langų naudojami įprasti fasado langai
Privalumai ir trūkumai
Dabar dvišlaitis stogas turi daug privalumų, kurių minusas yra vienas ar du trūkumai. Tai pasikartojantys:
Privalumai
- Paprasta konstrukcija
- Lengva statyti dėl paprastos konstrukcijos ir efektyvaus medžiagų naudojimo
- Įvairaus dizaino
- Galima lengvai išplėsti ir keisti dėl daugybės priedų
- Geras vandens nutekėjimas dėl stogo paviršių nuolydžio, todėl mažiau pažeidžiamas esant konstrukcijų trūkumams
- Interjerą galima lengvai pritaikyti naudoti reguliuojant stogo nuolydį
Trūkumai
- Sunkiai įrengiamos nuožulnios lubos
- Papildomų elementų atveju reikia palyginti daug pastangų jungtims ir perėjimams
- Stogo viršūnė sunkiai tinkama ant stačių šlaitų
