Yra dvi rutulinių medžių grupės. Vienos grupės vainikėliai formuojami į rutulį arba per atitinkamą pjūvį įvedami į norimą formą. Antrajai grupei priskiriamos veislės, kurių vainikai natūraliai auga rutuliški ir tik retais atvejais reikia pjauti, pavyzdžiui, rutulinis platanas. Reguliarus genėjimas yra pagrindinė priežiūros dalis.
Rutulinių medžių sodinimas
Prieš sodindami turėtumėte atkreipti dėmesį, kad po kelerių metų rutulinius medžius galima sodinti tik labai stengiantis. Atitinkamai, reikia pasirūpinti, kad būtų pasirinkta vieta, kurioje medis galėtų stovėti nuolat. Galutinis vainiko aukštis ir plotis vaidina lemiamą vaidmenį. Dėl to rutuliniai medžiai visada turi būti sodinami pakankamu atstumu nuo namo sienų ir gretimų objektų. Suradę tinkamą vietą, galite sodinti.
- Geriausias sodinimo laikas rudenį ir pavasarį
- Sodinti vasarą rekomenduojama tik išskirtiniais atvejais
- Pirmiausia iškaskite pakankamai didelę sodinimo duobę
- Dvigubai gilesnis ir platesnis nei rulonas
- Sumaišykite iškastą dirvą su organinėmis trąšomis, pvz., ragų drožlėmis
- Pagrindine vėjo kryptimi važiuokite stulpu stabilizavimui
- Stulpas turi būti ne didesnis kaip kamieno aukštis
- Įpilkite šiek tiek dirvožemio mišinio į sodinimo duobę
- Įdėkite rutulinį medį šalia įrašo
- Užpildykite iškastą žemę, sutankinkite dirvą
- Sukurkite laistymo kraštą aplink kamieną
- Sujunkite bagažinę ir stulpelį kokoso virve
- Pagaliau gerai laistykite
Patarimas:
Kalbant apie sferinius medžius, skiriamos gilios ir seklios šaknys. Naudojant pastarąjį, pvz., rutulinį platoną, kyla pavojus, kad kai kurios šaknys išlįs iš žemės ir taip pat gali pažeisti žemėje einančius vamzdžius ir kabelius.
Atkreipkite dėmesį į šaknų konkurenciją
Tiesą sakant, rutulinių medžių kamieno sritis yra ideali vieta apsodinti. Tačiau šaknų sistema čia taip pat vaidina svarbų vaidmenį, nes negiliai įsišaknijusios mažai pakenčia šaknų konkurenciją. Tačiau yra augalų, tinkamų apželdinti, pavyzdžiui, daugiamečiai uogienės, fėjos gėlės, šliaužiančios verpstės, akmeninės sėklos, riebiosios ir pavėsinės viksvos, taip pat įvairios žolės. Priešingai, sodinti veisles su širdies formos šaknimis, pavyzdžiui, ginkmedžiu, trimitu ar saldainiuku, yra daug mažiau problemų. Šiam tikslui tinka gervės snapas, putplasčio žiedas, kiliminė šakelė, auksinė braškė arba neužmirštuolė Kaukaze.
Laistymas ir tręšimas
Geras laistymas paprastai rekomenduojamas tik sodinant, pirmosiomis savaitėmis po to, taip pat esant nuolatiniam karščiui ir sausrai bei ilgai laikant konteinerius. Tačiau vandens poreikis gali skirtis priklausomai nuo veislės. Kai kurie puikiai susidoroja su sausumu, kiti mėgsta tolygiai drėgną, o tai svarbu nepamiršti. Drėgmę mėgstantiems rutuliniams medžiams gali būti naudinga uždėti mulčio sluoksnį. Norint patenkinti maistinių medžiagų poreikį, daugeliu atvejų pakanka pavasarį įdėti šiek tiek komposto.
Pjovimas
Nors rutuliniais medžiais paprastai reikia rūpintis taip pat, kaip ir stambesnius jų giminaičius, genėjimo požiūriu jie labai skiriasi vienas nuo kito. Kai kurių veislių, pavyzdžiui, rutulinių pelenų, genėti beveik nereikia, kitas genėti reikia dažniau ir reguliariai. Tai pirmiausia padeda išvengti nuplikimo. Laikui bėgant nuplikimas atsiranda dėl tankaus vainiko augimo. Reguliarus retinimas ir genėjimas palaiko medžio gyvybingumą.
Sumaišymas
Geriausias metas retinti – žiemos pabaiga arba ankstyvas pavasaris. Sunkaus genėjimo nėra. Pašalinamos tik senos ir pažeistos šakos bei šakelės. Pjaunate tiesiai prie pagrindo, nepalikdami stiebelių ant medžio. Siekiant išlaikyti rutulinio medžio simetriją, prireikus galima išpjauti ir kai kurias nepažeistas šakas. Retinant, kaip ir bet kurį kitą pjūvį, reikia naudoti tik pakankamai aštrius pjovimo įrankius. Tai užtikrina švarius pjūvius ir apsaugo nuo susidėvėjusių sąsajų, kurios savo ruožtu gali būti mikrobų ir patogenų vartai.
Iškirpti pagal formą
Jei rutulinio medžio vainikas tampa per didelis arba per platus, jį galima lengvai grąžinti į formą, tinkamai nupjaunant. Naudodami kai kurias veisles, pvz., rutulinius pelenus ar skėrius, galite net įpjauti seną medieną. Augalų genėjimas turėtų būti atliekamas prieš pasirodant naujam augimui, geriausia žiemos pabaigoje. Dėl topiarijos poreikio visada reikia nuspręsti kiekvienu konkrečiu atveju.
- Genėdami visas pagrindines šakas patrumpinkite iki 15-20 cm trumpų stiebelių
- Visada kirpkite šalia miegančios akies
- Medžio daigai iš šių akių išauga nauja atauga
- Pakartotinai nukirpkite po trejų ar ketverių metų
- Trumpos šakos, išaugusios senose sąsajose
- Atgal iki šaknų
- Labai tankių vainikų atveju sumažinkite šakų skaičių
Rutulinis klevas yra topiary išimtis. Jei įmanoma, jo nereikėtų nupjauti per anksti. Jei pavasarį nupjautumėte stipresnes ar senesnes šakas, pjūviai gausiai nukraujuotų. Todėl geriausias laikas yra rugpjūčio mėn. Geriau negenėti šakų, storesnių už nykštį.
Patarimas:
Evergreen standartinius kamienus, jei reikia, vasarą galima papildomai genėti.
Pažeistų vietų genėjimas
Pasauliniams medžiams daugiau ar mažiau gali pakenkti audros, ligos ar kenkėjų antplūdžiai. Tada radikalesnės pjovimo priemonės dažniausiai yra būtinos. Norėdami tai padaryti, keletą gerai išsivysčiusių šakų palikite stovėti. Jie yra naujos karūnos formavimo pagrindas. Visos kitos šakos, esančios virš skiepijimo taško, pašalinamos. Jei šis pjūvis bus atliktas žiemos pabaigoje, po kelių savaičių atsiras naujas augimas. Atskiras pažeistas šakas reikia nedelsiant nupjauti tiesiai prie pagrindo.
Patarimas:
Jei pjūvis nebuvo atliktas tiesiai virš skiepijimo vietos, vainikas gali nesusiformuoti. Tada turėtumėte nupjauti šakas atgal į skiepijimo vietą, nepalikdami jokių stiebelių.
Žiemojimas
Kalbant apie žiemojimą, kyla šalčio įtrūkimų pavojus, ypač jaunuose rutuliniuose medžiuose. Tai sukelia dideli temperatūros svyravimai tarp dienos ir nakties. Tokie temperatūrų skirtumai sukelia žievės audinio įtempimą ir gali plyšti kamienas. Blogiausiu atveju tai gali baigtis atitinkamo medžio mirtimi. Tam galima atremti kamieną nudažant b altai, kaip tai daroma su vaismedžiais. Taip pat rutulinį medį galite apsaugoti apvynioję kamieną nendrių arba kokoso kilimėliais, gluosniais ar džiutu.
Ligos
Viena iš labiausiai paplitusių ligų, kuri gali būti pavojinga rutuliniam medžiui, yra grybelis. Grybai gali užpulti šakas ir šakeles, taip pat žievę ir žalumynus ir pasireikšti spalvos pakitimu. Priežastis gali būti pažeistos šaknys arba nepalankios dirvožemio sąlygos. Prieš siekdami žirklių, turėtumėte stebėti simptomus ir imtis atsakomųjų priemonių tik tada, kai jie labai pablogėja. Tačiau daugeliu atvejų to galima atsisakyti.
Rutuliniams medžiams tinkamos veislės
Sferinis klevas – Acer platanoides ‘Globosum’
Rutulinis klevas yra iki 600 cm aukščio ir tokio pat pločio medis. Jai būdingas sferinis vainikas tampa plokščias-sferiškas ir senstant auga silpniau. Stačios gėlių sankaupos atsiranda dar prieš lapams iškylant. Iš pradžių šviesiai žali lapai rudenį įgauna intensyvią aukso geltonumo iki rausvos spalvos spalvą. Acer platanoides 'Globosum' mėgsta saulėtą ar dalinai pavėsį, taip pat normalią, gerai nusausintą sodo dirvą.
Amberbaum – Liquidambar styraciflua ‘Gumball’
Medis, dar vadinamas nykštuku gintaru, yra iki 500 cm aukščio ir net nepjaunant suformuoja tankiai šakotą, beveik rutulišką lają, kurio plotis gali siekti iki 400 cm. Rudenį žavi nuostabia lapų spalva. Žydėjimo laikas yra gegužės mėn. Vyriški žiedai žali ir panašūs į vynuoges, o moteriški – sferiniai, spygliuoti kapsuliniai vaisiai. Saldmedis mėgsta augti saulėtose vietose ir šiek tiek rūgščioje, derlingoje ir šviežioje ar drėgnoje dirvoje.
Sferiniai pelenai – Fraxinus excelsior ‘Nana’
- Rutuliniai pelenai auga gana lėtai
- Iki 600 cm aukščio ir 300 cm pločio
- Sudaro kompaktišką, skėtį primenantį arba netaisyklingai ovalų karūną
- Lengva formuoti arba supjaustyti į rutulį
- Mėgsta būti saulėtoje, gilioje, drėgnoje, vidutiniškai rūgščioje ar šarminėje dirvoje
- Fraxinus excelsior stebina savo patrauklia rudens spalva
Sferinis lauko klevas – Acer campestre ‘Nanum’
Acer campestre 'Nanum' yra sferinė vietinio lauko klevo forma. Jo vainikas yra rutuliškas, tankiai lapuotas ir dažniausiai platesnis nei aukštas, kai jis sensta. Užauga iki 700 cm aukščio ir 400 – 700 cm pločio. Žaliai geltoni žiedų spygliai pasirodo gegužės mėnesį, o rudi vaisiai – vasaros pabaigoje. Žemės rutulio klevas jaučiasi kaip namie saulėtose ar iš dalies pavėsingose vietose ir bet kokioje geroje sodo dirvoje.
Ball Ginkgo – Ginkgo biloba ‘Mariken’
- Užauga iki 150 cm aukščio ir pločio
- Labai lėtai auga
- Sudaro laisvai ar tankiai šakotą, beveik sferinę arba suplokštą lają
- Norint turėti gerą sferinę formą, kartais reikia atlikti korekcinius pjūvius
- Lapai vėduoklės formos, odiški, gaiviai žali ir itin dekoratyvūs
- Ginkgo biloba 'Mariken' klesti saulėtose arba dalinai pavėsingose vietose
- Mengia drėgną, turtingą maistinių medžiagų, smėlėtą ir humusingą dirvą
Globe vyšnia – Prunus fruticosa ‘Globosa’
Rutulinė vyšnia, dar vadinama stepine arba žemaūge vyšnia, auga labai lėtai, su tankiai šakota, sferine laja, kurios aukštis ir plotis siekia iki 400 cm. Prunus fruticosa 'Globosa' žavi tamsiai žalia lapija, kuri rudenį nusidažo gelsvai oranžine spalva, ryškiai b altais žiedais balandį/gegužę ir retai – mažomis rūgščiomis vyšniomis. Vieta turi būti saulėta arba dalinai pavėsyje, o dirvožemis turi būti šviežias, maistingas ir turtingas kalkių.
Rutulinis platanas – Platanus acerifolia ‘Alphons Globe’
Lapuojantis, žiemai atsparus rutulinis platanas yra lengvai prižiūrimas ir pakenčia genėjimą, natūraliai sferinis ir vienodas augimas. Jo laja užauga iki 400 cm pločio. Gėlė yra gana nepastebima. Platanus acerifolia mėgsta saulėtas ar šešėlines vietas, taip pat gilias ir laidžias dirvas. Rudenį duoda sferinius vaisius.
Robinia – Robinia pseudoacacia ‘Umbraculifera’
- Taip pat žinomas kaip rutulinė akacija
- Sukuria tankų ir labai šakotą, iki 500 cm pločio ir aukščio rutulišką lają
- Spygliuoti lapai melsvai žalsvi viršuje, šviesiai žalia apačioje
- Robinia pseudoacacia 'Umbraculifera' yra labai tolerantiška pjovimui ir mėgsta šilumą
- Mėgsta saulėtas vietas, taip pat purų ir daug maistinių medžiagų turintį dirvožemį
Patarimas:
Robinia pseudoacacia 'Umbraculifera' yra nuodinga visose augalo dalyse.
Kamuolinis pelkės ąžuolas – Quercus palustris ‘Žaliasis nykštukas’
Quercus palustris yra rutulinis medis su tankiu, tolygiai sferiniu laja ir blizgia žalia lapija, kuri rudenį nusidažo oranžiškai rausvai. Jis pasiekia aukštį iki 400 cm, o vainiko skersmuo - iki 300 cm. Gegužę užaugina šviesiai geltonus kačiukus, o rudenį – giles. Pelkės ąžuolas mėgsta saulėtas ar dalinai pavėsingas vietas ir vidutiniškai drėgną dirvą.
Ball Trimit Tree – Catalpa bignonioides ‘Nana’
Jaunystėje iki 500 cm aukščio ir pločio rutuliškas medis užaugina kompaktišką, tankiai šakotą, rutulišką lają. Su amžiumi jis tampa plokščias ir apvalus. Iš pradžių žali, širdies formos lapai rudenį tampa šviesiai geltoni. Rutulinis trimito medis klesti saulėtose arba iš dalies pavėsingose, nuo vėjo apsaugotose vietose ir teikia pirmenybę derlingoms, drėgnoms molingoms dirvoms.
