Taurios rožės su savo aukštu augimu ir gražiais žiedais yra stebuklingos sodo akį traukiančios rožės. Tačiau po kurio laiko – kartais net po daugelio metų – iš jų atsiranda keistos išvaizdos ūgliai, kurių žiedai atrodo visiškai kitaip nei pirminės veislės. Tai laukiniai ūgliai, kuriuos būtinai reikia pašalinti – kitaip jie greitai išstums kilmingą veislę. Kaip teisingai atpažinti ir pašalinti laukinius ūglius.
Kas yra laukiniai ūgliai?
Tauriosios rožės iš esmės yra du augalai, nes šios veislės buvo sukurtos iš laukinio poskiepio (vadinamojo „laukinio“) ir įskiepytos kilniosios rožės. Tam selekcininkai nupjauna vainiką ir – jei tai ne standartinė rožė – ir sumedėjusias antžemines laukinės rožės dalis, kad liktų tik poskiepis. Tada ūgliai rafinuojami ir, sėkmingai užaugę, galiausiai išdygsta ir išauga lapai bei žiedai. Daugeliu atvejų – kartais net po metų – atsiranda laukinių ūglių, kurie auga tiesiai iš poskiepio. Toks elgesys yra visiškai natūralus, juk poskiepis yra augalas, kuris nori vystytis ir augti.
Kaip atpažinti laukinius rožių ūglius?
Sena sodininkystės išmintis byloja, kad rožių ūgliai su penkiais lapais paliekami stovėti, bet šakas su šešiais ar net septyniais lapais reikia pašalinti. Tačiau iš esmės ši taisyklė yra tik orientyras, nes ne visos kilmingos rožės turi tik penkis lapus – kai kurios turi žymiai daugiau, su šešiais, septyniais ar net devyniais lapais. Laukinis ūglis ne visada turi labai skirtis nuo atžalų, nes nuo naudojamos veislės priklauso ir lapų forma bei spalva – kaip ir spygliuočių forma ar ūglių kietumas.
Tipinių laukinių ūglių savybių apžvalga
Kadangi šunų rožės (Rosa canina) ir daugiažiedės rožės (Rosa multiflora) sodinukai dažnai naudojami kilniosioms rožėms, galite atkreipti dėmesį į šias savybes:
- Dažnai lapija yra lengvesnė už tauriąją veislę
- Ūgliai, lapai ir spygliai auga kita kryptimi
- Ūgliai auga pastebimai greičiau nei taurieji ūgliai
- Šakos gali (šiek tiek) išsikišti
- b altai rožinė arba rožinė, paprasti žiedai pasirodo nuo birželio iki liepos
Laukiniai ūgliai visada auga žemiau skiepijimo taško
Tačiau svarbiausias identifikavimo bruožas yra toks: laukiniai ūgliai visada auga gerokai žemiau skiepijimo vietos. Jei nesate tikri, ar tai laukinis instinktas, ar ne, patikrinkite, kur jis kilęs. Skiepijimo vietą gana lengva atpažinti: daugumoje kilmingų rožių veislių jis yra tiesiai virš poskiepio ir atrodo kaip daugiau ar mažiau ryškus sustorėjimas. Kadangi rožių skiepijimo vieta visada turi būti užkasta, atidenkite šaknies kaklelį, kad patikrintumėte ūglio kilmę: Jei ūglis kilęs iš vietos, esančios žemiau sustorėjimo, tai laukinis ūglis. Kita vertus, jei jis auga aukščiau, tai yra atžala.
Patarimas:
Kamieninių rožių laukiniai ūgliai taip pat gali išdygti tiesiai ant kamieno ir gerokai virš žemės. Čia skiepijimo taškas dažnai būna tik kamieno gale, nes į laukinio gyvūno šaknis ir kamieną buvo įskiepytas tik kilmingosios veislės vainikas.
Ar laukiniai ūgliai negali augti ir virš skiepijimo vietos?
Dabar, ypač su senomis rožėmis, kartais atrodo, kad laukiniai ūgliai auga aukščiau skiepijimo vietos. Botaniniu požiūriu tai neįmanoma, tačiau paaiškinti nesunku: jei rožė ilgą laiką buvo savo vietoje, laikui bėgant skiepijimo vieta gali atsidaryti – pavyzdžiui, nes lietaus vanduo nuplauna dirvą arba sodininkas apdirba dirvą kapliu arba netyčia ištraukė kitą sodo įrankį. Jei jums atrodo, kad laukiniai ūgliai išdygsta iš netinkamos augalo dalies, pažiūrėkite, ar skiepijimo vieta nebuvo atskleista. Tokiu atveju pašalinkite laukinius ūglius ir sukraukite rožę taip, kad sustorėjimas būtų bent penkis centimetrus žemiau paviršiaus.
Kodėl svarbu pašalinti laukinius ūglius?
Pašalinkite laukinius ūglius kuo greičiau
- auga stipriau ir greičiau nei kilnioji veislė
- atima maistines medžiagas, vandenį ir šviesą iš kilnios veislės
- palaipsniui išstumti kilnią veislę
Kai kuriais atvejais tai gali pasiekti tašką, kai rafinuota augalo dalis tiesiogine prasme atmetama dėl stipraus laukinio gyvūno augimo. Tačiau atžala paprastai miršta tik palaipsniui, kai prasiskverbia laukinis poskiepis. Daugelis nepatyrusio sodininko tariamai dvispalve rože džiaugiasi keletą metų – kol viena augalo dalis visiškai pakeičia kitą. Atminkite, kad kilmingos veislės visada yra silpnesnės ir labiau pažeidžiamos nei laukinės rožės. Galų gale, tai ir yra priežastis, kodėl jie skiepijami ant laukinio pagrindo – taip sodininkas grožį derina su tvirtumu.
Kaip ir kada šalinate laukinių rožių ūglius?
Pašalinkite laukinių rožių ūglius, kai tik juos aptiksite. Tokiu atveju jums nereikia laikytis konkretaus, idealaus genėjimo laiko, bet galite bet kada imtis veiksmų. Pirmiausia įsitikinkite, ar tai iš tikrųjų laukinis ūglis, tada elkitės taip:
- Atidenkite laukinio ūglio kilmę, kuri dažnai būna ties šaknies kakleliu, t.y. H. žemėje.
- Švelniai nykščiu nuspauskite ūglį ir, jei reikia, šiek tiek nupjaukite ir stipriu traukimu nuplėškite.
- Taip taip pat bus pašalintas vadinamasis stringas, kuris yra žiedo formos navikas.
- Jei tai nebus pašalinta, pagrindas šiuo metu vėl išdygs.
- Jei yra didelių žievės sužalojimų rizika, taip pat galite pjauti.
- Tačiau tai nėra optimalu, nes skatina poskiepį vėl sudygti.
Ar galima iš anksto užkirsti kelią laukiniam dygimui?
Iš esmės negalima visiškai išvengti laukinių ūglių, nes tai yra visiškai natūralus augalų elgesys. Tačiau laukinį augimą galite pažaboti keliomis gudrybėmis:
- Jei įmanoma, visada užkaskite finišo tašką
- Jei įmanoma, laukinių ūglių nekirpkite, verčiau nuplėškite
- Visada pašalinkite laukinius ūglius tiesiai iš jų š altinio
- taip pat pašalinkite dalijantį audinį (" stringą")
- Niekada nekirpkite laukinių ūglių tiesiai virš žemės
- tada jie tik stiprės
Patarimas:
Kadangi rožių skiepijimo vieta taip pat palaidota, kilnioji rožė po kurio laiko taip pat gali įsišaknyti ir taip tapti nepriklausoma nuo savo substrato. Taigi vis tiek pažiūrėkite, iš kur iš tikrųjų kilęs tariamai laukinis ūglis – kilmingajai veislei gali priklausyti ir iš žemės augantys ūgliai.
