Paparčiai yra vienas populiariausių žalumynų sode. Jie greitai dauginasi ir nėra labai reiklūs priežiūrai ir vietai. Nepaisant viso to, kai kuriais atžvilgiais jie labai skiriasi nuo kitų augalų, todėl reikia atidžiai žiūrėti į vietą, priežiūrą ir dauginimąsi.
Augalų rūšis
Apskritai paparčiai skiriami kambariui ir sodui. Rūšys, kilusios iš šiltesnių kraštų, mūsų platumose tradiciškai laikomos patalpose, nes mūsų klimatas neleidžia gerai augti lauke.
Atvirkščiai, visi paparčiai, kuriuos galima rasti sode, yra visiškai suderinami su mūsų klimatu ir auga bei klesti įvairiausiose vietose. Galima rasti daug įvairių rūšių, ypač sodo tvenkiniuose. Esamas biotopas idealiai tinka paparčiams gerai augti. Yra apie 100 skirtingų rūšių, kurias galima laikyti lauke, ir visos jos yra atsparios. Prie jų prisijungia daug paparčių, kurie nėra atsparūs, todėl š altuoju metų laiku juos reikia perkelti.
Patarimas:
Nors tai labai vilioja, nereikėtų persodinti paparčio iš laukinės gamtos į sodą. Dirvožemio sąlygos paprastai būna tokios skirtingos, kad papartis sode neklestės. Geriau įsigyti šviežių augalų sodo centre.
Vieta
Dauguma paparčių renkasi šešėlinę ir drėgną vietą. Jie auga sienų plyšiuose, tvenkiniuose, tvenkiniuose ir upėse, taip pat prie krioklių, miškuose ar daubose. Sode papartis ypač tinka prie sodo tvenkinio arba labai pavėsingose vietose, kur kiti augalai gali ne taip gerai vystytis. Dėl labai nereiklios vietos, paparčio galima rasti beveik kiekviename sode. Jis tarnauja kaip žalias sodo tvenkinio kraštas ir taip pat apsaugo žuvis. Nes smulkūs plėšrūnai, tokie kaip garniai ar katės, dėl paparčio nebegali lengvai padėti žuvims.
Populiarios vietos:
- ant visų rūšių vandens telkinių
- ant sienų
- miškuose
- kanjonuose
- paprastai šešėlinėse ir drėgnose vietose
Vieta taip pat turėtų būti parinkta atsižvelgiant į paparčio dydį. Labai dideli augalai visada turėtų būti pateikiami kaip atskiri augalai, kad jie galėtų parodyti visą savo puošnumą. Mažesnius augalus reikia sodinti pakankamai toli vienas nuo kito, kad jų gniūžtės netrukdytų ir galėtų visiškai išplisti.
Patarimas:
Jei žemėje yra laisvų plotų dėl paparčių sodinimo toli vienas nuo kito, juos galima uždaryti žemės danga. Pavyzdžiui, varnalėšos labai tiktų drėgnose vietose.
Priežiūra
Dirvožemį, į kurį sodinsite papartį, reikia šiek tiek iš anksto supurenti. Į sodinimo duobę galima įpilti humuso ir vandens, kuri turi būti pakankamai gili, kad po pasodinimo tilptų šaknys, kad šaknys būtų nedelsiant aprūpinamos maistinėmis medžiagomis. Taip pat galite dirbti su tinkamais dirvožemio substratais, kurie gali skirtis priklausomai nuo paparčio tipo.
Jei ūkyje jau yra sumedėjusių ar senų lapų, prieš sodinimą juos galima nupjauti. Jie paparčiui nenaudingi, todėl tik trukdo. Atskiriant tiesiai prie augalo pagrindo, taip pat skatinamas naujų ūglių ir šaknų formavimasis.
Pasodinus papartį, dirvą aplink sodinimo duobę galima tvirtai sutrypti. Taip pat į žemę galite įdėti šiek tiek žievės mulčio arba durpių samanų. Abu substratai neleidžia greitai susiformuoti piktžolėms, o augalas yra šiek tiek apsaugotas. Be to, dirvoje geriau sulaikoma drėgmė.
Pilimas
Paparčiui daugeliu atvejų patinka, kad jis būtų gana drėgnas. Todėl būtinas nuolatinis laistymas. Ypač šiltais vasaros mėnesiais laistyti reikėtų ryte arba vakare, kad vanduo per greitai neišgaruotų ir paparčiui tai būtų naudinga.
Tręšimas
Pavasarį ir rudenį papartis mėgaujasi žievės mulčiu, kuris dedamas aplink augalą. Be to, kai kurie kaulų miltai gali būti dedami aplink augalą kaip ilgalaikę trąšą. Nereikia kasti po žeme, nes augalai patys rūpinasi. Nudžiūvusius lapelius reikia reguliariai šalinti, kad neatimtumėte augalo jėgų.
Ligos ir parazitai
Nors paparčius labai lengva prižiūrėti, juos gali paveikti ligos ir parazitai. Pavyzdžiui, jei papartis apvirsta, gali būti atsakingi šakniavaisių vikšrai. Jie ėda į šaknis ir pažeidžia papartį iš apačios. Šliužai apgraužia lapelius ir priverčia juos susirangyti. Už tai gali būti atsakingi ir gręžtuvai. Daugeliu atvejų nematodai yra atsakingi už ūmią lapų mirtį. O dėl mažų amarų lapai tampa lipnūs.
Patarimas:
Laiku pašalinus paveiktas vietas užtikrinama, kad ligos ir kenkėjai neišplistų į kitas augalo dalis.
Daugyba
Paprastai papartis geriausiai dauginasi dalijantis. Norėdami tai padaryti, padalykite šaknies rutulį ranka. Tai reikia daryti ne tik labai atsargiai, bet ir visada pavasarį, kol augalas nepabunda iš žiemos miego ir vėl neišdygsta.
Tačiau daugintis būtų galima ir per paparčio sporas. Tačiau pastangos yra gana didelės, todėl apsimoka tik retiems augalams. Kad tai pavyktų, sporomis apaugusius lapelius reikia nupjauti ir sudėti tarp plono popieriaus. Tada jie laikomi sausoje vietoje, kol rudos sporos nukris nuo lapų ir bus perskaitytos iš popieriaus. Taip gautas sporas galima sėti iš karto ir nebūtina iš anksto džiovinti. Tačiau sėklos sėjamos ne sode, o į sterilų auginimo indą. Augalai čia auga du ar tris mėnesius ir tik tada persodinami į lauką.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl papartis rekomenduojamas sode?
Jį labai lengva prižiūrėti ir nereikia daug dėmesio. Jis taip pat labai gerai auga ir gali užtikrinti gerą tam tikro dydžio privatumo ekraną.
Ar papartis yra atsparus?
Mūsų platumose žinoma apie 100 skirtingų paparčių rūšių, kurios yra atsparios ir aptinkamos daugumoje sodų.
Kaip papartis gali būti dauginamas?
Dauginti galima vegetatyviniu būdu – t.y. dalijant – arba generatyviniu būdu – t.y. sėjant sporas.
Kaip padalinti papartį?
Geriausiu atveju šaknys dalijamos rankomis. Reikėtų atskirti tik labai susipynusias šaknų dalis.
