Molio žemė sode gali turėti savo privalumų ir trūkumų. Yra augalų ir krūmų, tokių kaip alyvos, kukmedžiai ir magnolijos, kurie neprieštarauja sunkiam ir prastai vėdinamam dirvožemiui. Kita vertus, mažiau tvirtiems augalams, krūmams ir medžiams reikalinga lengvesnė ir geriau vėdinama dirva. Dėl šios priežasties daugelis sodininkų jaučiasi priversti supurenti sunkią molio dirvą ir ją pagerinti, kad ją būtų galima plačiai naudoti.
Dirvožemio analizė
Kad molingą dirvą būtų galima efektyviai supurenti ir taip pagerinti, pirmiausia turėtumėte atlikti dirvožemio analizę. Tik taip galite nustatyti, kiek molio iš tikrųjų yra dirvožemyje ir kaip geriausia suskaidyti kompaktišką medžiagą. Galiausiai siekiama sukurti derlingesnę ir, svarbiausia, įvairesnę dirvą, o tai žymiai praplečia sodinimo galimybes.
Dirvožemio analizę, be kita ko, gali atlikti parkų skyrius, esantis vietoje. Tačiau internete taip pat galite rasti įvairių tiekėjų, kurie kilę iš sodininkystės pramonės ir todėl turi atitinkamos patirties. Abiem atvejais dirvožemio mėginys paprastai turi būti siunčiamas analizei. Tada laboratorijoje atliekama atitinkama analizė, o įvertinimas išsiunčiamas paštu. Taigi niekas neateina į sodą patikrinti dirvožemio vietoje.
Vietinė sodininkų bendrija taip pat galėtų suteikti informacijos apie dirvožemio būklę. Daugelis sodininkų turi problemų su dirvožemiu, todėl galite panaudoti jų patirtį savo „plūste“.
Analizė ne tik patikrina dirvožemio sudėtį, bet ir pH vertę. Kitas svarbus aspektas vėlesniam sodinimui.
Patarimas:
Kadangi dirvožemio analizė kainuoja, visada patartina pirmiausia susisiekti su vietos parkų skyriumi. Galbūt tokia analizė jau buvo atlikta vietovėje šalia jūsų nuosavybės, kad būtų galima perimti ten nustatytas vertybes ir patirtį. Kitu atveju visada padeda kainų palyginimas iš anksto.
Kasimas
Sunkiai molingam dirvožemiui purenti reikia sunkių darbo medžiagų. Prieš sodinant žemę visada reikia kastuvu iškasti. Geriausiu atveju iki 20 cm gylio. Tai atitinka gausų kastuvo ilgį. Tai užtikrins, kad viršutinis dirvožemio sluoksnis būtų pakankamai purenas, kad augalams ir jų šaknims būtų erdvės, oro ir vandens augti. Kad pavyktų suskaldyti didelius grumstus, kurie neišvengiamai susidaro kasant, vėliau galite naudoti kaplį, kultivatorių ir grėblį. Tačiau būkite atsargūs, kad vėl per daug nesuslėgtumėte dirvožemio. Galiausiai, kasant siekiama geresnės ventiliacijos ir vandens sugerties.
Atkasus ir susmulkinus susidariusius grumstus, žemę reikia pabarstyti organinėmis trąšomis. Tai gali būti karvių mėšlas, arklių mėšlas ar panašiai. Sluoksnis turi būti bent 5 cm storio. Tada plotas su mėšlu vėl iškasamas, kad mėšlas gerai susimaišytų su molinga žeme. Pažeidimas turėtų būti atliekamas bent kartą per metus.
Spalis rekomenduojamas molingam dirvožemiui. Šis mėnuo ypač drėgnas, o šalnos dažniausiai dar nėra užklupusios. Be to, derlius, neskaitant žieminių daržovių, jau turėjo būti nuimtas. Jei nuspręsite kasti rudenį, tai turi lemiamą pranašumą. Šerkšnas gali lengvai prasiskverbti į dirvą ir natūraliai ją supurenti. Naudodami vadinamąjį šerdį, jūs suteikiate savo dirvožemiui papildomą galimybę atsigauti ir visiškai natūraliu būdu supurenti.
Patarimas:
Jūs visada galite gauti gerų šūdų iš ūkininko už kampo. Taip pat mielai pristatys mėšlą, kad nereikėtų rūpintis dažnai nemalonaus kvapo medžiagos transportavimu.
Papildomas gydymas
Įvertinus dirvožemio analizę, reikia nuspręsti, kaip toliau apdoroti sunkų molingą dirvą. Kaip priedus galima dėti kompostinės žemės, žvyro, smėlio ar kitų stambių ir visada natūralių trąšų. Kuo tankesnis ir sunkesnis dirvožemis, tuo daugiau reikia nuveikti.
Pastaba:
Gėlės džiaugiasi, kai į molingą žemę įmaišoma sunokusio komposto. Kita vertus, veja ypač gerai auga ant smėlio mišinio. O jei norite auginti daržoves, tuomet reikėtų papildomai naudoti žaliąją trąšą.
Pavyzdžiui, žvyras labai gerai reguliuoja vandens balansą. Tas pats pasakytina ir apie smėlį. Abi medžiagos sukuria žemėje oro kišenes, kuriose gali kauptis vanduo. Tada augalai gali ten lengvai naudotis. Naudodami natūralias trąšas, tokias kaip kompostas, savo augalus aprūpinsite svarbiomis maistinėmis medžiagomis, kurios skatina augimo procesą. Be to, kompostą galima ilgiau laikyti dirvoje, todėl jame esančios maistinės medžiagos yra prieinamos ilgą laiką.
Patarimas:
Labai sunkus ir tvirtas molio dirvožemis gali lengvai toleruoti didesnę žvyro dalį. Tai turi būti kasama, kol gerai susimaišys su žeme. Šiuo dirvožemio mišiniu ypač džiaugiasi morkos, burokėliai ar kiti augalai, kurių šaknys storos.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kokios medžiagos reikalingos sunkiam molingam dirvožemiui?
Dirvožemiui apdirbti reikalingas kastuvas ir, jei reikia, kaplis, kad suskaldytų didelius žemės grumstus. Norint pagerinti dirvožemį, reikia naudoti natūralias trąšas arba žvyrą. Kalkės taip pat gali būti naudingos, jei pH vertė yra nepalanki.
Kaip dažnai reikia įdirbti dirvą?
Paprastai rekomenduojama vieną kartą apdoroti per metus. Spalis ypač tinkamas molingam dirvožemiui kasti. Žiemą dirvožemiui gali būti naudinga vadinamoji šalčio fermentacija, dėl kurios dirvožemis tampa smulkesnis ir todėl lengvesnis.
Ką daryti, jei niekas nebeveikia?
Jei grindys yra tokios sunkios, kad visos anksčiau bandytos priemonės neturėjo arba nedavė jokio poveikio, grindis gali tekti pakeisti. Norėdami tai padaryti, viršutinis sluoksnis turi būti pašalintas ir pakeistas viršutiniu dirvožemio sluoksniu.
