Slibino gluosnis Salix udensis Sekka dažnai vadinamas Amūro gluosniu ir auga kaip mažas medis arba 3–5 m aukščio ir platus krūmas. Jauni jo rausvi ūgliai turi žilus plaukus. Nors lapų viršūnės yra žalios ir blizgios, apatinės yra melsvai žalios. B altos, taurės formos drakono gluosnio žiedai pasirodo kovo/balandžio mėnesiais, kol neišnyksta lapai. Šis medis reikalauja santykinai šilumos, bet vis tiek yra atsparus. Ypatinga šio augalo savybė neabejotinai yra jo plokščios, susiraukšlėjusios šakos, dėl kurių jis gavo pavadinimą, nes primena drakono uodegas.
Vietovės ir dirvožemio sąlygos
Šis drakoninis gluosnis, dar žinomas kaip japoninis drakoninis gluosnis, yra labai nereiklus – tai galioja ir vietai, ir dirvožemiui. Kadangi jis auga daugiau į plotį nei į aukštį, svarbu užtikrinti pakankamą atstumą nuo kitų augalų, taip pat nuo gretimų objektų. Jis vienodai gerai auga saulėtose ir iš dalies šešėlinėse vietose. Nereikia kreipti ypatingo dėmesio į dirvožemio pobūdį, nors jis šiek tiek geriau auga smėlingose dirvose. Gėlės ten dažniausiai būna vešlesnės. Reikėtų vengti sutankintų dirvožemių, nes jie linkę išlaikyti drėgmę. Tai savo ruožtu lemia sulėtėjusį augimą ir padidina jautrumą ligoms ir kenkėjų užkrėtimui. Tas pats pasakytina ir apie kalkingus dirvožemius, kurių reikėtų vengti, nes jie gali skatinti chlorozę. Priešingu atveju šis augalas tinka visoms drėgnoms, rūgščioms iki neutralioms ir turtingoms maistinių medžiagų dirvoms. Smėlio-priemolio ir žvyro-priemolio substratai toleruojami taip pat gerai, kaip ir smėlingi-molingi.
Patarimas:
Sodinant drakono gluosnį, būtinai pasirinkite vietą, kurioje jis gali išbūti ilgus metus, nes nemėgsta pokyčių ar persodinimo. Jei persodinimas neišvengiamas, tai turėtų būti daroma tik esant žemesnei temperatūrai, pavyzdžiui, spalį.
Priežiūros reikalavimai
- Drakono gluosnis nekelia jokių priežiūros reikalavimų.
- Ji neprieštarauja nei karščiui, nei šalčiui.
- Nepaisant visko, laistykite juos reguliariai, ypač jei yra užsitęsusi sausra.
- Sodindami į dirvą įberkite komposto.
- Toliau tręšti nereikia.
- Šiam medžiui žiemos apsaugos nereikia, jis atsparus šalčiui.
- Svarbi priežiūros dalis yra pjūvis.
- Slibino gluosnis labai tolerantiškas pjovimui.
- Genėkite reguliariai, jei reikia du kartus per metus.
- Jei nenupjausite iki galo, jis tik prastai augs.
- Jis reaguoja į stiprų genėjimą stipresniu augimu.
- Tai taip pat skatina šių keistų deformacijų (žodinių pokyčių) vystymąsi.
- Šios deformacijos būdingos šiam augalui ir geriausiam jo papuošalui.
- Vadinamieji veiksmažodžių pokyčiai yra genetinių sutrikimų pasekmė.
- Kituose augaluose tokias deformacijas kartais galima priskirti virusams.
- Kaskart genėdami pašalinkite negyvas augalų dalis.
Patarimas:
Senesniuose egzemplioriuose tiek ant šakelių, tiek ant šakų gali susidaryti nedideli juodi kauburėliai, kuriuos, jei įmanoma, visada reikia iškirpti.
Dauginimas tik vegetatyviniu būdu
Slibino gluosnį galima dauginti tik vegetatyviniu būdu, t.y. auginiais. Priešingai nei auginiai, kurie yra pusiau sumedėję ir lapuoti, auginiai yra belapiai, sumedėję ūglių gabalėliai, geriausia iš ankstesnių metų ūglių. Jie pjaunami per vegetacijos pertrauką rudenį arba žiemą, pavyzdžiui, retinant drakono gluosnį arba reguliariai genint žiemą. Auginiai turi būti apie 20 cm ilgio ir, kaip jau minėta, be lapų. Tačiau jie turėtų turėti 4-5 pumpurus (akis). Tada jie įterpiami taip giliai į lygių dalių sodo žemės ir smėlio mišinį, kad tik viršutinė akis kyšo iš substrato. Tada šaknys susidaro iš pumpurų, esančių po žeme. Įsišaknijimas stiklinėje vandens taip pat galimas, tačiau tai užtrunka ilgai ir ne visada pavyksta. Švelniomis žiemomis auginius po nupjovimo galima įsmeigti tiesiai į žemę sode. Jei norite įsitikinti, kad jie žiemą išgyvens nepažeisti, turėtumėte juos auginti vazonuose uždarose patalpose ir gerai įsišaknijusius pavasarį pasodinti lauke, sode. Patartina juos auginti patalpoje, nes kuo vėsiau, tuo ilgiau užtrunka, kol susiformuoja šaknys ar auga. Per tą laiką substratas visada turi būti tolygiai drėgnas ir neišdžiūti. Siekiant užtikrinti, kad nuo pat pradžių auginys suformuotų ne tik šaknis, bet ir kelis ūglius, patartina, kad auginys būtų nupjautas ir iš viršaus, ir iš apačios, t. y. turi du pjovimo paviršius. Svarbu pažymėti viršutinius ir apatinius galus, kad pjaunama mediena į žemę patektų teisinga kryptimi. Geriausia pjauti įstrižai apačioje, o tiesiai iš viršaus. Idealiu atveju sąsaja visada turėtų būti priešais vieną akį.
Patarimas:
Norint pasiekti optimalių rezultatų, svarbu pjauti tik sveikų ir stiprių ūglių auginius. Be to, auginius visada reikia pjauti iš vienerių metų, o ne iš senesnės medienos, nes jos sunkiai įsišaknija arba visai neturi šaknų.
Ligos ir kenkėjų užkrėtimas
Drakonų gluosnius, be kita ko, gali užpultigrybelinės ligos, pvz.,gluosnių antracnozė. Gluosnių antracnozę rodo rudos lapų dėmės ir šašą primenanti, juodai ruda žievė ant dvimečių ūglių arba visiškai juodai rudų vienmečių ūglių. Norėdami su tuo kovoti, galite smarkiai nupjauti sveiką medieną arba apdoroti ją atitinkamais fungicidais. Taip pat yrakenkėjų užkrėtimorizika, kurią sukeliagluosnio lapinis vabalasarbagluosnio uolis lapgraužis – mažas, sidabrinis, blizgantis raudonas, mėlynas arba dėmėtas vabalas, ėdantis lapų skylutes. Kontrolė paprastai nėra būtina. Jei reikia, preparatus galima naudoti specialiai nuo dekoratyvinių medžių lapgraužių. Pirminis užkrėtimas gluosniu – kandis ir jo lervomis greitai tampa stiprus, nes rūšiai būdingas šių kenkėjų kvapas pritraukia vis daugiau patelių. Dėl to gausiai užkrečiamos šio drugelio lervos (vikšrai), kurios pažeidžia medieną įvairaus amžiaus. Jei užsikrėtimas nustatomas anksti, jį galima gydyti sisteminiu insekticidu. Vėliau padeda tik medžio ir jo šaknų kirtimas arba nuvalymas.
Išvada
Slibino gluosnis nedažnai sutinkamas namų soduose, tačiau ten, kur yra, jis tampa tikru žvilgsniu, ypač žiemą. Jų keistos formos šakos ne tik labai dekoratyvios sode, bet ir labai gražios pažiūrėti į džiovintas puokštes ar kompozicijas. Jis tinka dideliems ir mažiems sodams, be to, jį labai lengva prižiūrėti.
