Jei rabarbarai stovi vienoje vietoje keletą metų, substratas išeikvojamas. Dėl to lėtesnis augimas ir mažesnis derlius. Augalas taip pat tampa jautresnis ligoms ir kenkėjams. Net ir reguliarus tręšimas negali kompensuoti didelio šėryklos suvartojimo. Tačiau judant reikia atsižvelgti į Rheum rhabarbarum šaknų gylį.
Šaknies gylis
Rabarbarų žiedai gali pasiekti iki dviejų metrų aukštį. Kuo augalas senesnis ir kuo ilgiau vienoje vietoje, tuo aukštesnis bus žiedynas. Jei sąlygos vietoje yra optimalios ir augalas pakankamai aprūpintas maistinėmis medžiagomis.
Bet ką tai turi bendro su rabarbarų šaknų gyliu?
Giedų aukštis gerai parodo, kiek giliai siekia augalo šaknis. Jie taip pat gilėja ir plinta, kuo ilgiau augalas yra toje pačioje vietoje. Priklausomai nuo dirvožemio pobūdžio ir augalo amžiaus, gylis gali siekti iki dviejų metrų. Tai taip pat paaiškina, kodėl rabarbarai yra užsispyręs augalas.
Irti
Rabarbaras, kaip sunkus šėrėjas, išvysto palyginti gilias šaknis. Viena vertus, dėl to augalas yra labai tvirtas ir atsparus. Kita vertus, jis užtikrina maistinių medžiagų ir skysčių tiekimą ir daro Rheum rhabarbarum lengvai prižiūrimu augalu. Nepaisant šių privalumų ir nedidelių pastangų, reikalingų užauginti rabarbarus, jiems reikia didesnio maistinių medžiagų kiekio.
Po maždaug dešimties metų toje pačioje vietoje substratas yra sunaudotas. Reguliariai tręšti ir aprūpinti maistinėmis medžiagomis iš rabarbarų augalų dalių nebepakanka, kad augalas būtų visapusiškai prižiūrimas. Norint užtikrinti nuolatinį gerą derlių, reikia pakeisti vietą arba pridėti šviežio substrato. Tačiau norėdami tai padaryti, turite žinoti, kokios gilios ir plačios yra rabarbarų šaknys.
Kasdami atkreipkite dėmesį į šiuos veiksnius:
Atstumas
Atstumas iki augalo turi būti 30–50 centimetrų. Idealiu atveju pirmoji kastuvo laužymo ceremonija atliekama už pusės metro nuo augalo.
Plotis ir atsipalaidavimas
Dėl vieno metro skersmens augalą iškasti yra gana sunku. Atlaisvinus dirvą galima švelniai pašalinti substratą, taigi ir svorį. Visų pirma, reikia pasirūpinti, kad būtų purenami ir grėbliu pašalinami tik ploni dirvožemio sluoksniai. Priešingu atveju šaknys gali būti sužalotos.
Gylis
Paprastai reikia iškasti du su puse kastuvo ilgio. 70–80 centimetrų gylis yra dar geresnis. Toks gylis išsaugo didelę dalį šaknų ir leidžia augalui greitai atsinaujinti bei be problemų išauginti naujas šaknis.
Patarimas:
Atkasus rabarbarus, atskirtus šaknų galus reikia leisti kelias valandas išdžiūti. Tai sumažina pelėsio ir puvinio susidarymo riziką.
Paruoškite sodinimo duobę
Nesvarbu, ar rabarbarai perkeliami į naują vietą, ar tiesiog keičiamas substratas – bet kuriuo atveju reikia atitinkamai paruošti sodinimo duobę. Kaip ir kasant Rheum rhabarbarum, reikia atsižvelgti į keletą dalykų. Tai yra:
1. Žingsnis
Gylis ir apimtis: kad augalui būtų pakankamai vietos, sodinimo duobė turi būti bent 70 centimetrų gylio, o skersmuo – nuo 60 iki 100 centimetrų. Iš viso rabarbarams turėtų būti skirtas vienas kvadratinis metras. Tai jau būtina dėl strypų ir lapų ilgio bei matmenų.
2. Žingsnis
Šviežias substratas ir organinės trąšos lemia augalo aprūpinimą maistinėmis medžiagomis ir jo sveikatą. Todėl sodinimo duobės dugną turi uždengti šviežia žemė, praturtinta kompostu. Sudrėkinus šviežią substratą ir įterpus augalą, juo reikia užpildyti visą sodinimo duobę.
3. Žingsnis
Dirvožemį reikia užpilti siaurais sluoksniais ir vėl ir vėl sutankinti. Taip apsaugomos šaknys ir suteikiama augalui parama. Augalų dalis ir rabarbarų liekanas taip pat galima įterpti į viršutinius sluoksnius. Jos tarnauja kaip ilgalaikės organinės trąšos.
Pastangos, reikalingos rabarbarams persodinti, iš pradžių gali atrodyti didelės, tačiau to reikia tik kas septynerius–dešimt metų. Kuo geriau augalas tręšiamas ir dirva prižiūrima, tuo rečiau reikia persodinti.
