Šilumą mėgstantys augalai ypač gerai auga šiltnamio sąlygomis. Galite sodinti sodą nepriklausomai nuo oro sąlygų, o kenkėjai tiesiogine prasme nepaisomi. Gerai apgalvotas planavimas yra viskas ir pabaiga – tai vienintelis būdas visapusiškai išnaudoti visus jo privalumus. Tačiau į ką reikėtų atkreipti dėmesį sodinant šiltnamyje ir renkantis augalus?
Įvairių tipų šiltnamiai
Pirmiausia šiltnamis turėtų sužavėti savo funkcionalumu, nes ne kiekvieną modelį galima sodinti vienodai. Skiriami nešildomi ir šildomi namai. Nešildomos dažniausiai naudojamos daržovėms ir prieskoninėms žolelėms auginti nuo pavasario iki rudens. Kita vertus, šildomas šiltas namas ar šiltnamis atveria sodinimo galimybes net ir š altuoju metų laiku. Ar tai būtų jaunų vasarinių daržovių ir vasarinių gėlių auginimas, ar egzotiški šiltnamio augalai. Šiltnamiuose visada turi būti kelios vėdinimo galimybės, kad būtų išvengta šilumos kaupimosi.
Dažnai, ypač esant mažesniems šiltnamiams, paprastai norisi išnaudoti kiekvieną centimetrą. Tai reiškia, kad augalai yra per tankūs ir negali tinkamai vystytis. Taip pat reikėtų vengti beatodairiškai sodinti skirtingas rūšis. Priešingu atveju gali kilti konkurencija dėl vandens ir maistinių medžiagų bei užsikrėsti grybeliais. Geriausia sudaryti planą, kurios rūšys gali būti derinamos tarpusavyje, o kurios ne.
Patarimas:
Nešildomus šiltnamius geriausia statyti šiaurės-pietų kryptimi, o šildomus naudoti ištisus metus rytų-vakarų kryptimi. Norint optimaliai naudoti šviesą, ypač žiemą, svarbu teisinga orientacija.
Dirvožemis šiltnamyje
Be namo įrengimo ir gero sodinimo plano, jo klestėjimui svarbų vaidmenį vaidina ir dirvožemio būklė. Jis patiria daug didesnį krūvį nei lauke lovoje, todėl regeneracijai reikia tam tikro laiko. Galite jį atitinkamai paruošti arba visiškai pakeisti maždaug kas trejus metus.
- Grindys turi būti sudarytos iš dviejų sluoksnių
- Apačioje gerai pagardinto arklių mėšlo sluoksnis
- Dirvožemis teka ant mėšlo
- Arba sumaišykite žemę su mėšlu arba subrendusiu kompostu
- Dirvožemis šiltnamyje turi būti vidutinio sunkumo ir purus
- Nuo trapios iki smulkios trupinės struktūros, kad nesikauptų vanduo
- Turėtų būti pakankamai maistinių medžiagų, priklausomai nuo sodinimo
- Geriausia pakeisti nualintą dirvą
- Auginimo būdas po stiklu panašus į lauke
- Išnaudokite kuo geriau šiltnamio grindis
- Pirmais metais auginkite sunkias šėryklas, antraisiais - vidutines, o trečiais - silpnas lesyklas
- Ketvirtaisiais metais pailsėkite dirvai
- Padėkite kompostą ir žaliąją trąšą
Sunkios šiltnamio lesyklėlės yra agurkai, moliūgai, pomidorai, paprikos ir porai. Vidutiniai tiekėjai yra svogūnai, porai, salotos ir špinatai. Ridikėliai ir ankštiniai augalai mažai valgo. Kad čia nepamestų pėdsakai, vėl įsijungia jau minėtas planas, kuris gali labai praversti ne tik dideliuose šiltnamiuose.
Geriausias būdas tai padaryti – padalyti grindis į keturias sritis. Tada iš lauko į lauką perkeliamos sunkios, vidutinės ir silpnos šėryklos bei žalioji trąša. Visa tai vadinama rotacine sėjomaina, kuri taip pat gerai veikia tiek šiltnamyje, tiek lauke.
Patarimas:
Reikėtų vengti pakartotinio tos pačios rūšies augalų auginimo arba kasmet keisti dirvą.
Tinkamas augalų pasirinkimas
Kai likusi sodo dalis vis dar giliai žiemoja, duodamas starto signalas naujam šiltnamių sezonui. Pirmuosius sėjimus galima daryti, kai tik žemė namuose įšyla ne mažiau kaip aštuoni laipsniai. Priklausomai nuo šiltnamio vietos ir orientacijos, taip yra maždaug vasario mėn.
Atrenkant šiltnamio augalus, be specifinių atskirų rūšių poreikių, lemiamą vaidmenį atlieka ir šiltnamio dydis. Dažniausiai jose auginamos daržovės, tačiau juose galima nesunkiai užsiauginti ir prieskoninių žolelių bei net egzotiškų vaisių. Dėl skirtingų dydžių ir augimo ypatumų, ypač egzotinių augalų, ypač rekomenduojamas specialiai sukurtas sodinimo planas. Bet kokius augalus tinka sodinti šiltnamyje?
Pavasarinės daržovės
Prieš pirmą sėją geriausia sudaryti sodinimo planą. Nuo vasario pabaigos/kovo pradžios vasarines daržoves, tokias kaip pomidorai, agurkai, paprikos, čili ir baklažanai, galima sėti arba paankstinti. Galite sodinti pirmuosius sodinukus, pavyzdžiui, ankstyvąsias salotas arba šalčiui atsparių kaliaropių veisles. Kad derlius būtų nenutrūkstamas, salotas ir kaliaropes galima persodinti kas 3–4 savaites. Jei nakties temperatūra vėl smarkiai nukris, gali būti prasminga nakčiai jaunus augalus uždengti vilna. Ridikėlius ir vasarinius ridikėlius galima sėti ir dabar, o ridikėliai vystosi greičiausiai.
Patarimas:
Jei nenorite patirti nemalonios staigmenos dėl šalnų ar staigaus šalčio, turėtumėte įsigyti šiltnamio įdėklą. Šiose „pasidaryk pats“šiltnamio instrukcijose parodome, kaip lengva tokį šiltnamį pasistatyti pačiam.
Vasarinės daržovės
Apie gegužės vidurį tinkamiausias metas šiltnamyje sodinti pomidorus, paprikas, baklažanus, melionus ir čili, o nuo gegužės pabaigos – agurkus. Pomidorams ir agurkams reikia grotelių arba laipiojimo pagalbos. Taip pat patartina kasmet neauginti nakvišų augalų, tokių kaip pomidorai, paprikos ir baklažanai, toje pačioje vietoje. Geriausia daryti maždaug ketverių metų pertrauką tarp auginimo.
Patarimas:
Iš esmės pomidorus galima sodinti toje pačioje vietoje keletą metų iš eilės. Tačiau tada jie yra jautresni ligoms.
Rudeninės ir žiemos daržovės
Greitai augančias avienos salotas, endivijas, špinatus ar žiemines portulakas į šiltnamį galima sėti vėliausiai rugsėjo pradžioje. Arba galite juos auginti dubenėliuose ir nuo spalio mėnesio pasodinti dabar laisvose vietose. Tai reiškia, kad derlių galite nuimti iki vasario mėn. Dabar taip pat tinkamas metas sėti burokėlius ir mangoldus, kuriuos po kelių savaičių galima nuimti kaip „burokėlį“arba „kūdikio lapelį“. Jei lauko temperatūra nukrenta iki minus septynių ar daugiau laipsnių, rekomenduojama užvalkalas su vilna.
šilumą mėgstančios žolelės
Jei sodinate pomidorus ar agurkus, didelė dalis dirvos ploto dažniausiai lieka laisva. Galite juos naudoti, pavyzdžiui, vaistažolėms auginti. Be kita ko, jie gali užkirsti kelią laistymo vandeniui nuo žemės taškytis ant augalų, kurių ypač nemėgsta pomidorai. Be to, dėl savo eterinių aliejų kai kurios žolės gali sulaikyti tam tikrus kenkėjus arba turėti teigiamos ar neigiamos įtakos viena kitos augimui.
Tačiau ne kiekviena žolelė gali būti auginama šiltnamio sąlygomis. Idealiai tinka šilumą mėgstančios žolelės, tokios kaip rozmarinas, raudonėlis, čiobreliai, bazilikas, kresai, mairūnai, vyšnios, kalendros ir portulakos. Bazilikų negalima sodinti kartu su čiobreliais ar raudonėliais. Nors bazilikas turi daug vandens ir maistinių medžiagų, kiti du mėgsta gana sausą ir mažai maistinių medžiagų. Šiltnamyje taip pat jaučiasi kaip kario žolė ir įvairių rūšių mėtos.
Vasaros gėlės
Vasario/kovo mėnesiais, kai šviesos intensyvumas pastebimai padidėja, šiltnamyje galima sėti ar mėgti vasarines gėles. Žinoma, tam reikia atitinkamos dygimo temperatūros, kuri skiriasi priklausomai nuo rūšies.
Temperatūra 18-20 laipsnių
Esant tokiai temperatūrai, dygsta lobelijos, lelijos, dekoratyvinis tabakas, kokardos žiedai, vasariniai gvazdikai, snapeliai, cinijos, voratinkliniai augalai, šalavijai, delfinijos, gvazdikai, viendienės, purpurinės gvazdikės ir stulpeliai.
Mažiausiai 15 laipsnių
Vasarinis astras, skilęs žiedas, levkoje, lapė, žonglierinė gėlė ir šiaudinė gėlė reikalauja šiek tiek mažiau šilumos. Dabar taip pat galima sodinti kanas, begonijas ir gloksinijas.
Mažiausiai 12 laipsnių
Vos 12 laipsnių temperatūroje dygsta chrizantemos, spygliuočiai, medetkos, pasakų veidrodžiai, mergelės žaliai ir plunksnos.
Patarimas:
Balandžio mėnesį į vazonus galima dėti pirmąsias pasėtas gėles ir sėti vienmetes vasarines gėles, tokias kaip taurioji dedešva, saulėgrąža ar kvapioji uolė.
Egzotiški vaisiai šiltnamyje
Pomidorai ir agurkai yra šiltnamių standartas. Tačiau šiltnamis gali padaryti dar daugiau. Be vietinių daržovių, tokiu būdu galite auginti ir egzotiškus vaisius, tokius kaip mangai, kiviai, bananai, laimai, figos, citrinos ar apelsinai. Vaisių pasirinkimas visų pirma priklauso nuo šiltnamio dydžio ir tinkamos temperatūros.
Kiviams, apelsinams, citrinoms, figoms ir žalioms citrinoms reikia 2–12 laipsnių temperatūros. Papajos ir pasifloros vaisiams reikia šiek tiek daugiau šilumos, kai temperatūra yra nuo 12 iki 18 laipsnių, ir pakankamai vietos laipioti. Mangai, ananasai, bananai ir kokosai reikalauja daug vietos ir daugiausiai šilumos – bent 18 laipsnių. Netgi su egzotiniais šiltnamio augalais, kartu reikėtų sodinti tik tas pačias sąlygas ar reikalavimus atitinkančias rūšis.
Patarimas:
Jei labiau mėgstate žydinčius šiltnamio augalus, savo šiltnamį taip pat galite apsodinti atogrąžų gėlėmis ar medžiais. Tai gali būti, pavyzdžiui, bromelijos, kamelijos, orchidėjos, oleandrai, lelijos, alyvuogės, strilicijos, pasifloros, agavos arba alavijai.
