Žiemą kenčia kiekviena veja. Š altis ir sniegas daug reikalauja iš žalumos. Tai ypač aktualu, jei jau kelias savaites buvo itin š alta, o veją užklojo stora sniego paklodė. Kad veja suspindėtų nauju spindesiu, pavasarį vejai reikia daug mitybos, t.y. vejos trąšų. Tačiau vien trąšų neužtenka.
Pasiruošimas
Prieš pirmą kartą tręšiant veją pavasarį, ją reikia paruošti. Kaip tiksliai atrodo šis preparatas, labai priklauso nuo konkrečios žalios būklės. Pavyzdžiui, jei vietoje dar liko lapų nuo rudens arba aplink guli nudžiūvusios šakos, pirmiausia reikia pašalinti abu. Kiti pašaliniai daiktai, pvz., Naujųjų metų išvakarių fejerverkų likučiai, taip pat turi būti kruopščiai surinkti ir išmesti. Tai įvykus, svarbu atidžiai apžiūrėti pačią veją. Pagrindiniai klausimai yra šie:
- Ar dar reikia pjauti veją?
- Ar jis samanotas ar matinis?
- Ar atskiros vejos dalys ar augalai žuvo?
Priklausomai nuo situacijos, rekomenduojamos įvairios priemonės:
- lapams: Kruopščiai sugrėbkite veją
- per ilgi žolės stiebai: būtinai pjaukite
- samanojęs arba matinis: pirmiausia skarifikuokite
- negyvieji elementai: pašalinkite negyvą žolę ir išsėkite plikas vietas
Visas šis darbas padeda optimaliai paruošti veją pirmajam tręšimui. Su jais reikia kovoti, kai tik sniegas visiškai išnyks ir žemė nebeužšals. Žinoma, kiekvienais metais ir priklausomai nuo regiono tai gali labai skirtis. Jei atskiri žolės stiebai vis dar užšalę, jokiu būdu negalima imtis priemonių.
Pastaba:
Veją skarifikuoti galima tik tada, kai žemės temperatūra yra ne žemesnė kaip dvylika laipsnių Celsijaus. Š altesnė žemė gali smarkiai pakenkti šaknų sistemai.
Laikas
Į klausimą, kada pavasarį išberti pirmąsias trąšas, dažnai atsakoma kaip kovo arba balandžio mėn. Iš esmės tai tiesa, tačiau tai visada priklauso nuo konkrečių oro sąlygų. Jei balandį dar yra sniego, tręšti akivaizdžiai nėra prasmės. Be to, jokiomis aplinkybėmis žemė vis tiek neturėtų būti įšalusi. Apibendrinant galima teigti: žiemos sąlygos tikrai turėtų baigtis ir artėti šiltėjančios pavasario temperatūros. Daugelyje regionų taip paprastai būna vėliausiai gegužės mėn.
Pastaba:
Tikrai nereikėtų tręšti sausį ir vasarį, net jei nebėra sniego ir nebėra šerkšno žemėje. Šiuo metu kitos žiemos atsiradimo rizika yra tiesiog per didelė.
Vejos trąšos
Prasidėjus naujam sezonui, veja paprastai būna labai alkana. Jam reikia daug maistinių medžiagų, kad kompensuotų žiemos įtampą. Be to, jam reikia įkrauti baterijas naujam augimo etapui. Pavasarinės trąšos turėtų padėti jam tai padaryti. Tręšimas šiuo metu vaidina lemiamą vaidmenį vejos vystymuisi per metus. Trąšose tikrai turi būti šie komponentai:
- Azotas
- Kalio oksidas
- Fosfatas
- Kalcis
- Magnesis
- boras
- Cinkas
- Manganas
- Varis
- Geležis
Azoto dalis turėtų būti apie 25–30 proc. Kalio oksidas sudaro apie 15 proc. Tokios medžiagos kaip boras, cinkas ir manganas yra mikroelementai, kurių reikia tik minimaliomis proporcijomis. Nepriklausomai nuo sudėties, patartina pasirūpinti, kad pasirinktos trąšos veiktų ilgai ir iš karto neišskirtų visų maistinių medžiagų. Ar toks ilgalaikis poveikis egzistuoja, pažymima ant atitinkamų produktų pakuočių.
Tręšti
Suradę tinkamas trąšas, galite pradėti tręšti. Trąšos dažniausiai būna miltelių arba granulių pavidalo ir pristatomos maišeliuose. Kiek jo reikia konkrečiam vejos plotui, dažniausiai galima matyti iš informacijos ant pakuotės. Gamintojo informacija dažniausiai yra labai patikima, tačiau kartais ji labai skiriasi priklausomai nuo gaminio. Vejos trąšos turi būti kuo tolygiau paskirstytos visame plote. Jei vienoje vietoje įterpsite per daug trąšų, o kitur – per mažai, gali atsirasti kitoks augimas – ir vėliau tai pamatysite vejoje. Trąšas galite paskleisti mažu kastuvu arba rankomis.
Patarimas:
Kadangi veją reikia tręšti ne tik pavasarį, bet iš viso keturis kartus per metus, verta įsigyti trąšų barstytuvą. Tai vežimėlis, kuriuo galima tikslingai dozuoti trąšų dozes.
Pirmą kartą įterpus trąšas pavasarį, vejai būtinai reikia drėgmės. Vanduo reiškia, kad trąšos lengviau ištirpsta, todėl augalai greičiau pasiekiamos. Arba tręšiate, kai tikėtina, kad labai greitai lis, arba veją laistote patręšę. Dažnai pakanka santykinai švelnaus drėkinimo.
Papildoma priemonė
Būtinai rekomenduojama nustatyti dirvožemio pH vertę prieš pirmąjį vejos tręšimą arba lygiagrečiai su juo. Jei dirvožemis yra per rūgštus, bet kokios rūšies trąšos paprastai yra gana neveiksmingos. Dirva laikoma per rūgštine, jei pH vertė yra mažesnė nei 5,5. Jei taip yra, vejos kalkes reikia nedelsiant paskleisti dideliuose plotuose. Praėjus kelioms dienoms po kalkių užtepimo, reikia dar kartą nustatyti pH vertę ir, jei reikia, perkalkuoti.
