Norint sukurti gražų sodą su sveika žole, reikia įdėti daug darbo. Tačiau tinkamai tręšiant ir kalkinant galima pasiekti gerų rezultatų. Ne visuose dirvožemiuose reikia kalkių, tačiau daugeliu atvejų jos sudaro sąlygas sveikai augti vejai. Iš esmės tręšti ir kalkinti vienu metu galima, bet jei įmanoma, to reikėtų vengti.
Kokių maistinių medžiagų reikia vejai
Norint gražios vejos su tankia, žalia žolės danga, būtina tręšti. Tačiau neturėtumėte naudoti bet kokių trąšų, kaip jums atrodo tinkama, o pritaikykite jų sudėtį pagal jūsų sodo dirvožemio sudėtį ir augalų poreikius. Ne kiekvienai vejai reikia tų pačių maistinių medžiagų, o skirtingoms žolių rūšims ir jų mišiniams reikalinga vienodai individuali maistinių medžiagų sudėtis. Tačiau iš esmės visiems augalams stipriam ir sveikam augimui reikia tų pačių šešių maistinių medžiagų:
- Azotas
- Fosforas
- Kalis
- Deguonis
- Anglis
- Vandenilis
Taip pat yra įvairių mineralų ir mikroelementų, kurių reikia tik nedideliais kiekiais, bet vis dėlto būtini augalų medžiagų apykaitai ir mitybai.
Kodėl tikslingas tręšimas toks svarbus
Paprastai žolės, kaip ir visi kiti augalai, per fotosintezę gauna anglies, vandenilio ir deguonies komponentus iš oro ar saulės šviesos. Likusios reikalingos maistinės medžiagos – azotas, fosforas ir kalis – yra dirvožemyje. Nors oras ir saulė visada yra, pastarosios medžiagos be pagalbos neatsinaujina. Metai iš metų augalai naudoja šias maistines medžiagas jokiu būdu nesugrąžindami jų į ciklą. Tikslinis tręšimas pakeičia panaudotus ingredientus. Tiek perteklinis tiekimas, ir pertręšimas turi rimtų pasekmių augalų sveikatai.
Kokį vaidmenį trąšose atlieka įvairios maistinės medžiagos
Kiekviena iš paminėtų maistinių medžiagų turi labai specifinę užduotį augalo metabolizme.
Azotas
Azotas yra pagrindinė chlorofilo sudedamoji dalis, todėl būtina fotosintezės proceso dalis. Subalansuotas azoto balansas lemia storesnes ir aukštesnes žoles su sveikesniais lapais. Azotas taip pat gali pagreitinti augalų augimą.
Fosforas
Fosforas taip pat yra chlorofilo komponentas, kuris labai svarbus augalo organizmui ir dėl padidėjusios krakmolo bei aliejų gamybos padeda vystytis tvirtoms ir tvirtoms šaknims. Medžiaga taip pat stiprina augalų atsparumą daugeliui ligų.
Kalis
Kalis yra dar vienas svarbus elementas, turintis daug naudos ir prisidedantis prie bendros augalo sveikatos kokybės. Kalis gerina ir stiprina šaknų augimą, yra būtinas svarbiems b altymams gaminti ir kovoti su kenksmingomis ligomis.
Trąšų nauda
Trąšos ne tik aprūpina dirvą pagrindinėmis minėtomis maistinėmis medžiagomis, bet ir leidžia geriau vėdinti dirvą bei padidina jos gebėjimą kaupti vandenį. Trąšos taip pat aprūpina augalus kitomis svarbiomis maistinėmis medžiagomis, tokiomis kaip kalcis, siera, magnis, boras, varis ir geležis.
Rūgštus dirvožemis
Tačiau daugybė tręšimo privalumų gali būti veiksmingi tik tada, kai dirvožemis yra tinkamo rūgštingumo. Jo rūgštingumas yra vandenilio kiekio matas ir klasifikuojamas pagal pH, kuris matuojamas logaritmine skale nuo 0 iki 14. 7 pH yra neutralus, mažesnis nei 7 – rūgštinis, o didesnis nei 7 – šarminis arba šarminis. Daugumos dirvožemių pH yra nuo 5,5 iki 10. Sveikam augalų augimui rekomenduojamas pH nuo 6 iki 7. Kai dirvožemio pH nukrenta žemiau 6, atsiranda įvairių žalingų šalutinių poveikių, įskaitant:
- Aliuminio toksiškumas: Aliuminis tirpsta esant žemoms pH vertėms. Aliuminis riboja šaknų augimą ir riboja vandens bei maistinių medžiagų prieinamumą.
- Maistinių medžiagų prieinamumas: Kai rūgštingumas didelis, augalai negali pasisavinti azoto, fosforo ir kalio. Tai stabdo tinkamą augimą.
- Mikrobų veikla: Rūgščiomis sąlygomis bakterijos ir grybai negali skaidyti organinių medžiagų ir cirkuliuoti maistinėmis medžiagomis per dirvą.
Galite lengvai nustatyti savo dirvožemio pH vertę naudodami parduodamą juostelės testą. Laboratorijoje atliekamas dirvožemio tyrimas yra žymiai brangesnis, tačiau duoda ir tikslesnius rezultatus.
Kaip trąšos veikia dirvožemio pH
Kuo daugiau vandenilio dirvožemyje, tuo jis rūgštesnis. Jo rūgštingumas nuolat didėja dėl azoto turinčios augalų mitybos, ypač jei naudojate amonio azoto pagrindu pagamintas trąšas arba perdozuojate. Pertręšimas visada lemia dirvožemio rūgštėjimą, todėl pirmiausia turite nustatyti konkretų poreikį atlikdami išsamią dirvožemio analizę.
Vejos pjovimas taip pat rūgština dirvą
Be to, reguliarus vejos pjovimas taip pat lemia dirvožemio rūgštėjimą. Patys augalai yra šiek tiek šarminiai ir jų pH yra didesnis nei dirvožemio. Natūralioje aplinkoje negyva augalinė medžiaga suyra silpnai rūgščioje dirvoje, atkurdama sveiką pH balansą. Jei augalai nušienaujami, ciklas nutrūksta ir balansavimo veiksmas niekada neatliekamas. Štai kodėl dirvožemis visada išlieka šiek tiek rūgštus.
Kalkės mažina dirvožemio rūgštingumą
Norėdamas neutralizuoti dirvą ir atkurti pH balansą, sodininkas karts nuo karto turi patepti kalciu. Lengviausias ir pigiausias būdas tai padaryti – kalkinti dirvą. Kalkės gaminamos iš m alto kalkakmenio – pilkos nuosėdinės uolienos, kurią daugiausia sudaro kalcio karbonatas ir magnio karbonatas. Komponentai kalcis ir magnis neutralizuoja dirvožemio rūgštingumą, reaguodami su rūgštiniais komponentais vandeniliu ir kaliu, o vietoj jų lieka neutralizuotas molis, anglies dioksidas ir vanduo.
Kaip naudojamos kalkės?
Dolomitinės kalkės yra labiausiai paplitusi kalkių rūšis, parduodama vejai ir tiekiama miltelių arba granulių pavidalu. Kalkių milteliai yra būtent tai, kaip skamba: smulkūs b alti milteliai, kuriuos pabarstote ant vejos. Kuo smulkiau sum altos kalkės, tuo didesnis jų paviršiaus plotas. Šis paviršiaus ploto padidėjimas, savo ruožtu, lemia greitesnį reakcijos su žeme laiką. Jokiu būdu negalima kalkių pudra tepti vėjuotą dieną ir tai darydami dėvėti veido kaukę. Tačiau mažiau nešvarumų susidaro kalkių granulių pavidalu, kurias tiesiog tolygiai paskirstote ant grindų ir kurios atlieka tą pačią funkciją kaip ir milteliai.
Ar pirmiausia reikėtų berti kalkę ar trąšas?
Apskritai, kalkių ir trąšų geriausia neberti vienu metu. Tačiau pagal kokius kriterijus sprendžiate, ar pirmiausia tręšti kalkėmis ar trąšomis?
Dirvožemio pH balansas daugiausia nulems, kuris iš dviejų produktų bus naudojamas pirmiausia. Apsvarstykite bet kokio augimo priedo tikslus: trąšos pridedamos prie dirvožemio, kad padidėtų augalams prieinamų maistinių medžiagų kiekis. Kalkės savo ruožtu mažina rūgštingumą ir taip augalams lengviau prieinamas maistines medžiagas. Todėl renkantis tarp kalkių ar trąšų svarbu atsižvelgti į dirvožemio pH.
Kada pirmiausia reikia užtepti kalkes?
Jei jūsų dirvožemyje yra daug rūgščių, pirmiausia reikia kalkinti ir tręšti tik po tam tikro laukimo laikotarpio. Kalkės užtrunka, nes rūgštingumo mažinimo procesas nėra greitas. Kuo kalkės smulkiau sumalamos, tuo greičiau jos reaguoja su žeme ir tuo mažiau laiko lieka tarp kalkinimo ir tręšimo. Jei jūsų dirvožemis yra labai rūgštus, 100 kvadratinių metrų vejos užberkite maždaug 50 kilogramų kalkių. Jei kalkių dedama tik pH palaikyti, rekomenduojama naudoti mažesnį kiekį – apie 20 kilogramų kalkių 100 kvadratinių metrų.
Geriausias laikas kalkinti
Ruduo paprastai laikomas geriausiu laiku dengti kalkes, nes tai suteikia pakankamai laiko lėtai cheminei reakcijai įvykti. Taip pat neturėtumėte naudoti kalkių esant dideliam karščiui ar šalčiui, nes tai žymiai sumažina jų efektyvumą.
Kada pirmiausia reikia išberti trąšas?
Jei sodinate naują žolės sėklą, trąšas naudokite prieš kalkes. Jei dirvoje trūksta maisto medžiagų, sėklos negali sudygti ir efektyviai augti. Kad ir koks būtų dirvožemio rūgštingumas, jei dirvoje nėra maisto medžiagų, augalai neišaugs iki galo. Palaukite mažiausiai nuo savaitės iki dešimties dienų, kol galiausiai užtepsite kalkių. Leiskite augalams pakankamai laiko pasisavinti trąšose esančios maistinės medžiagos. Pridėjus kalkių, padidėja jau dirvoje esančių trąšų efektyvumas. Augalų šaknys, kurios šiuo metu turėtų pradėti augti, turės naudos iš papildomos liepsnos.
Kokiomis sąlygomis galima vienu metu berti kalkes ir trąšas?
Jei dirvožemio pH jau neutralus, nereikia tręšti ir kalkėti skirtingu laiku. Norėdami sutaupyti laiko ir pinigų, galite atlikti abu veiksmus vienu metu. Trąšos iš karto aprūpina dirvą maistinėmis medžiagomis, o kalkės laikui bėgant išsiskiria lėtai, išlaikant pH. Trąšas ir kalkes įberkite atskirai, kad abi būtų tolygiai paskirstytos visoje vejoje. Pirmiausia perbraukite veją su trąšomis, o tada kalkinkite.
Perdozavimas sukelia ligą
Jei jūsų vejos ar augalų lauko pH jau yra neutralus, kalkių užtepkite tik kas dvejus metus. Kalkių perteklius gali sukelti geležies chlorozę, dėl kurios žolė pagelsta ar net negyva. Per didelis trąšų naudojimas gali sukelti cheminius nudegimus, šiaudų kaupimąsi ir padaugėti kenkėjų bei ligų jūsų vejoje.
Patarimas: Daugelis sodininkų prisiekia, kad neutralizuotų ne kalkių, o subrendusio komposto, o tai taip pat padidina pH vertę. Kompostas taip pat turi pranašumą, kad jis aprūpina veją vertingomis maistinėmis medžiagomis.
