Bulvės retai sutinkamos prekybos centre ar savaitiniuose turguose įvairiausių formų, spalvų ir skonių. Ypač senos bulvių veislės siūlo netikėtą įvairovę ir, svarbiausia, įdomių skonio potyrių. Sviestiniai, kreminiai, riešutiniai – mėlynai violetiniai ar net su juostele minkštime, jie yra lėkštės akcentai. O turint reikiamų žinių, stebėtinai lengva pačiam užsiauginti.
Senos veislės
Taupumo sumetimais komercinis pasirinkimas apsiribojo kelių rūšių bulvėmis. Čia daugiausia rasite variantų, kurie yra ypač derlingi ir lengvai auginami. Tai suprantama, bet ilgainiui ir nuobodu. Jei norite į lysvę ir lėkštę suteikti šiek tiek daugiau įvairovės, turėtumėte pasidomėti senosiomis bulvių veislėmis. Vis dar prieinami ir šiandien ne tik įdomios spalvos:
- Edzell Blue su mėlyna odele ir b altu minkštimu, šiek tiek miltuota ir puikiai tinka bulvių košei
- Šetlandas Juoda geltona minkštimas ir violetinis žiedas viduje, kreminis-sviestinis skonis
- Roseval šiek tiek raudono grūdėtumo ir ypač puikaus skonio, idealiai tinka keptoms bulvėms
- Bamberger kruasanai yra pailgi ir ypač aštraus aromato, todėl puikiai tinka bulvių salotoms
- Sharon Blue yra vaškinės ir mėlynai violetinės spalvos tiek išorėje, tiek viduje
- Hermanns Blaue yra stiprios spalvos ir skonio
- Ackersegen yra sviestinis, kreminis ir aštrus vienu metu
- Highland Burgundy Red yra sena, bet tikra egzotika, nes ji raudona tiek viduje, tiek išorėje, be to, yra labai universali
Vieta
Bulvės klesti po žeme, tačiau žalioms augalo dalims vis tiek reikia daug šviesos. Todėl saulėta vieta yra ideali. Trūkstant saulės šviesos, trūksta ir fotosintezės, todėl krakmolo gaminasi mažai, o kaupimo organai – bulvės – lieka gana maži. Pietinėje pusėje svilinanti vidurdienio saulė nebūtina, tačiau ji taip pat neturėtų būti tamsesnė už šviesų atspalvį.
Substratas
Bulvės gali klestėti ir skurdžiose, ir maistingų medžiagų turinčiose dirvose, tačiau geresnio derliaus galima pasiekti naudojant maistinių medžiagų turtingą substratą. Sodrinti rekomenduojamas mėšlas ir subrendęs kompostas. Be to, optimalus substratas bulvėms auginti turi atitikti šiuos dalykus:
- Lengvas ar vidutiniškai sunkus
- Gilūs
- Nelinkęs sutankinti
- Drėgnas, bet ne šlapias ir nelaidus vandeniui
- Geriausiai praturtintas natūraliomis trąšomis
Pasiruošimas
Ruošiantis auginti pačias bulves – nesvarbu, ar jos senos, ar naujos veislės, du žingsniai yra labai svarbūs. Viena vertus, lysvės paruošimas, o iš kitos – tinkamai užaugintų bulvių panaudojimas. Lysvei ir substratui svarbus gilus kasimas ir sodrinimas mėšlu bei kompostu. Šį paruošimą geriausia atlikti rudenį prieš pradedant auginimą.
Tokiu būdu maistinės medžiagos gali nusėsti ir jas apdoroti bei paskirstyti dirvožemio gyventojai. Galima auginti bulves ir be šių priemonių, tačiau derlius bus mažesnis, o imlumas ligoms, kenkėjams ir priežiūros klaidoms didėja.
Bulvėms svarbu, kad jos jau būtų sudygusios. Nors sėklines bulves galima auginti ir be išankstinio daiginimo, esami žali ūgliai sutrumpina laiką iki derliaus nuėmimo, be to, bulvės tampa mažiau jautrios ligoms, pvz., vadinamajam vėlyvajam marui.
Išankstinis
Kad sėklinės bulvės galėtų iš anksto sudygti, labai svarbūs šie veiksniai:
- Reikėtų planuoti nuo keturių iki šešių.
- Sėklinėms bulvėms reikia 10–15°C temperatūros ir šviesios patalpos.
- Įsitikinkite, kad vietoje ir tarp bulvių yra mažai drėgmės. Tai nėra absoliučiai būtina, tačiau didelė drėgmė padidina pelėsių susidarymo riziką.
- Patikrinimai turėtų būti atliekami bent kartą per savaitę, kad ankstyvoje stadijoje būtų aptiktas pelėsis ir puvinys bei būtų galima išrūšiuoti užkrėstas bulves.
Sodinimas
Bulves galima pradėti auginti nuo balandžio iki gegužės, priklausomai nuo regiono. Svarbu, kad dirvožemio temperatūra būtų 9 °C. Tokiu atveju būtina atlikti veiksmus šiose instrukcijose:
- Dirvožemis vėl purenamas ir sukraunamos apie 60 centimetrų pločio keteros. Jose žemė įšyla lengviau. Derliaus nuėmimas taip pat supaprastintas.
- Užtvankose daromi aštuonių–dešimties centimetrų gylio grioveliai. Arba galima įspausti tokio gylio sodinimo duobes.
- Sėklinės bulvės dabar dedamos į dirvą maždaug 30 centimetrų atstumu ir uždengiamos substratu.
- Kraigos lengvai patapšnojamos rankomis, kad lyjant ar laistant žemė nepasišalintų.
- Pagrindas sudrėkintas.
Pilimas
Bulvės mėgsta drėgną substratą, bet ne užmirkimą. Todėl laistoma tik tada, kai būtina, kai dirva išdžiūvo arba ilgą laiką nebuvo kritulių. Reikėtų pasirūpinti, ypač pradžioje, kad laistant nenuplauti dirvos nuo užtvankų.
Tręšti
Jei dirva bulvėms auginti buvo paruošta su arklių mėšlu ir kompostu, vėliau tręšimui reikia labai mažai pastangų. Praėjus maždaug keturioms savaitėms po bulvių padėjimo, į substrato paviršių galima įberti šiek tiek daugiau komposto ar mėšlo ar net ragų drožlių.
Patarimas:
Kad būtų galima specialiai tręšti, gali būti naudinga atlikti dirvožemio analizę.
kaupimas
Kai tik antžeminiai, žali sėklinių bulvių ūgliai pasiekia apie 25 centimetrų aukštį, laikas juos sukrauti. Ant keterų sugrėbiama daugiau žemės ir stumiama tol, kol iš substrato išsikiša tik apie dešimt centimetrų ūglių.
Ši priežiūros priemonė svarbi, kad bulvių gumbai nebūtų veikiami saulės spindulių. Dėl šio švitinimo jie tampa žali ir šiek tiek nuodingi. Paprastai to nereikia daryti daugiau nei vieną ar du kartus, kol bus paruoštas derlius.
Auga be sodo
Visiškai įmanoma auginti bulves ir be lysvės. Tam puikiai tinka dideli maišai ar plastikiniai maišeliai. Sėklinės bulvės dedamos į maišus su nedideliu substratu, o kraštai suvyniojami žemyn, kad žali ūgliai gautų pakankamai saulės ir šilumos. Kuo aukščiau auga ūgliai, tuo daugiau substrato pridedama.
Patartina sumaišyti žemę su subrendusiu kompostu arba nedideliu kiekiu mėšlo, kad būtų galima atlikti sodinimą ir tręšimą vienu žingsniu. Laistant reikia būti labai atsargiems, kad neužmirktų.
Derlius
Bulvės yra paruoštos derliaus nuėmimui, kai augalai žydi. Tai rodo, kad jau susiformavo nedideli gumbai, kuriuos galima nuimti ir valgyti kaip bulves. Paprastai bulvės skinamos tik tada, kai nuvysta ir išdžiūsta žali ūgliai. Gumbai kruopščiai išskobiami, pavyzdžiui, sodinimo šakute.
Saugykla
Vidutiniškai sausas, vėsus, erdvus ir tamsus – tai idealus būdas laikyti bulves. Kad nesusidarytų puvinys ar pelėsis, bulves reikia nuimti kuo sausesniu oru ir prieš sandėliavimą kelias valandas leisti išdžiūti ore ir saulėje. Pažeisti arba pakitusios spalvos gumbai išrūšiuojami.
Ligos, kenkėjai ir tipinės priežiūros klaidos
Bluvių vabalai ir Kolorado vabalai yra tipiškos problemos auginant bulves. Kaip jau minėta, vėlyvojo pūtimo riziką galima sumažinti pirmenybę teikiant sėklinėms bulvėms. Jei jis išbyrėtų, lapus su rudomis dėmėmis ir b altomis nuosėdomis reikia pašalinti ir sunaikinti, o augalus apdoroti tinkamu fungicidu.
Nemaloni, bet būtina priemonė padeda kovoti su Kolorado vabalu: rinkti rankomis.
Tipinės priežiūros klaidos yra:
- Netinkamas dirvožemio paruošimas ir purenimas
- Maistingųjų medžiagų trūkumas substrate
- Nuolatinis sausumas arba užmirkimas
- Praleisti krūvą
- Trūksta ligų ir kenkėjų užkrėtimo kontrolės
Išvada
Sėklinių bulvių auginimas pačiam tampa įvairus ir universalus renkantis senas bulvių veisles – tiek skoniu, tiek spalva. Jei atkreipsite dėmesį į keletą svarbių priežiūros ir auginimo punktų, galite praturtinti įvairovę sode ir meniu.
