Jei norite savo daržoves auginti kuo ekologiškiau, iš anksto pagalvokite apie koncepciją, kaip projektas gali būti įgyvendintas per daugelį metų. Jei suplanuosite tik labai mažą daržovių gabalėlį, neturėsite vietos įvairių rūšių daržovėms nuolat keistis. Dirvožemis taip pat neturi laiko reguliariai atsinaujinti. Todėl tokiais atvejais būtinas tikslus planavimas, kad po trumpo laiko neprireiktų didelių trąšų ir pesticidų kiekių.
Vietovės ir dirvožemio sąlygos
Salotoms, daržovėms ir žolelėms reikia saulėtos ar pusiau pavėsingos vietos sode. Kai kurios rūšys gali toleruoti visą vidurdienio saulę, tačiau dauguma mėgsta kelias valandas saulėje ryte ir vėlyvą popietę. Vidutiniškai apie šešias valandas saulės šviesos per dieną yra optimalu.
Dirvos paruošimas
Gerai nusausinta ir humusinga normali sodo dirva geriausiai tinka kultivavimui. Jei yra daug smėlio ar molio, dirva turi būti atitinkamai paruošta. Verta išanalizuoti sodo dirvą praėjusių metų rudenį ir, jei reikia, ją pagerinti. Tai reiškia, kad jis yra optimaliai paruoštas sodinti pavasarį.
Patarimas:
Niekada nepilkite mėšlo į sodo žemę prieš pat sodinimą. Sudedamosios dalys pirmiausia turi būti paverstos humusu ir maistinėmis medžiagomis, o jauni augalai švieži sudeginami.
Mišri kultūra
Daržovinių augalų augimui įtakos turi ne tik vieta ir dirvožemio sąlygos. Kaimynystės sąlygos taip pat turi būti tinkamos. Yra ne tik neutralūs augalai, kuriuos galima lengvai derinti su kitais, bet ir skatinantys vienas kito augimą ar kiti, kurie trukdo vienas kitam. Tai dera:
- Žiediniai kopūstai: prancūziškos pupelės, žirniai, salierai
- Kininiai kopūstai: pupelės, žirniai, špinatai, salotos
- Braškės: česnakai, salotos, porai, ridikai, špinatai
- Bulvės: prancūziškos pupelės, kaljarai, kukurūzai, kmynai, krienai
- Agurkai: pupelės, žirniai, pankoliai, kopūstai, salotos, burokėliai, salierai, svogūnai
- Morkos: žirniai, česnakai, mangoldai, ridikai, salsyčiai, pomidorai, svogūnai
- Cukinijos: bazilikas, pupelės, svogūnai
Sodinimo planas: trejų metų sėjomaina
Sėjomaina atlieka itin svarbų vaidmenį sode. Laikantis kelių svarbių taisyklių, atskiri augalai gali optimaliai panaudoti sodo dirvoje esančias maistines medžiagas. Daug metų auginant tą patį augalą lysvėje, ne tik išsenka tam tikros maistinės medžiagos, bet ir gerokai padidėja jautrumas ligoms. Todėl tikslinga augalus auginti tam tikra tvarka.
- Metai: dabar dirvoje yra optimalių maistinių medžiagų. Pirmieji naudojami augalai yra daug valgantys daržovių augalai.
- Metai: Šiemet atėjo eilė vidutinio intensyvumo augalams.
- Metai: ketvirtaisiais metais dirvožemyje yra tik mažas maistinių medžiagų kiekis. Dabar pravartu auginti mažai energijos suvartojančius augalus.
Prieš vėl pradedant nuo daug ryjančių augalų, rudenį arba ankstyvą pavasarį geriausia patręšti prinokusiu kompostu iš savo sodo. Siekiant užtikrinti įvairų derlių kiekvienais metais, geriausia plotą padalyti į tris atskiras lysves, kurios vėliau sodinamos pakaitomis pagal trejų metų sėjomainą.
Apželdinimo planas: keturlaukis ūkininkavimas – ketverių metų sėjomaina
Jei norite ne tik pasodinti nedidelę salotų lysvę, bet ir pertvarkyti didesnę sodo dalį kaip naudingą plotą, rekomenduojame ūkininkauti keturiuose laukuose. Čia kas ketverius metus kuriamas sėjomainos modelis ir jo visada reikia laikytis. Šis metodas ypač tinka dirvožemiams, kurie nėra tokie optimalūs.
- 1. Metai: Pirmiausia tręšiama žalia trąša. Tai optimizuoja būsimų kultūrų augimo sąlygas, apsaugo nuo dirvožemio erozijos ir slopina piktžoles. Tuo pat metu prasminga sukurti komposto krūvą, jei ji dar nesukurta sode.
- 2-4 Metai: kaip ir trejų metų sėjomainoje
Vienas laukas guli pūdymas ir gali atsinaujinti, antrame auginamos daug suvartojančios daržovės, trečioje – vidutinio, o ketvirtoje – mažai suvartojančios daržovės. Kasmet pereinama prie mažiau vartojančių veislių.
Daržovių klasifikavimas pagal maistinių medžiagų suvartojimą
Priklausomai nuo rūšies, salotos ir daržovės suvartoja skirtingas maistines medžiagas skirtingais kiekiais.
Sunkūs valgytojai
- Baklažanai
- Braškės
- Kopūstų rūšys
- Bulvės
- morkos
- Burokėliai
- Špinatai
Viduriniai valgytojai
- Uogos
- Pupelės ir žirniai
- pankolis
- Agurkai
- Kaliaropiai
- Chard
- Pipirai
- poras
- Ridikai ir ridikai
- Pomidorai
- Juodosios šaknys
- svogūnai
Silpnas valgytojas
- Sodo kresai
- Žolės
- petražolės
- kai kurių rūšių salotos
Sėjomainos išimtys
Yra dar vienas veiksnys, kuris šiek tiek apsunkina planavimą: augalai, priklausantys tai pačiai šeimai, kitais metais negali būti auginami! Ši taisyklė ypač taikoma šioms augalų šeimoms:
- Kryžmažiedės daržovės (Brassicaceae): visų rūšių kopūstai, krienai, ridikai, ridikai, garstyčios, ropės, ropės
- Chenopodiaceae: mangoldas, burokėliai, špinatai
Augalai kenčia nuo kai kurių užsispyrusių kenkėjų (pavyzdžiui, skroblinių šaknų). Vienintelis pateisinamas būdas apsisaugoti nuo užkrėtimo yra plati sėjomaina. Tokiais atvejais sėjomaina keturių laukų ūkyje yra geresnis nei maistinių medžiagų suvartojimo kriterijus.
Ilgalaikis naudojimas galimas su:
- Braškės: iki trejų metų, tada augalai pakeičiami naujais
- Rabarbarai: gali likti toje pačioje vietoje daugelį metų
- Pomidorai: jei nesusirgs, juos galima palikti toje pačioje vietoje kelerius metus
- Šparagai (žalieji šparagai): aštuoneri – dešimt metų viename lauke yra be problemų
Tinkami priešsėliai ir posėliai
Dauguma augalų subręsti neišnaudoja viso auginimo sezono. Štai kodėl per metus viename lauke galima vieną po kitos auginti skirtingas daržoves.
- Žiediniai kopūstai: prieškultūriniai špinatai, pokultūrinės avienos salotos
- Pupelės: prieškultūrinės salotos, ridikai, pokultūrinės avienos salotos arba lapiniai kopūstai
- Agurkai: prieškultūrinės pupelės, pokultūriniai špinatai
- Bulvės: pokultūriniai kopūstai arba Briuselio kopūstai
- Kopūstai: prieškultūriniai žirniai, ridikai, špinatai
- Morkos: pokultūrinės vėlyvosios pupelės arba endivijos
- Pomidorai: prieškultūriniai špinatai, pokultūrinės garstyčios
- Svogūnai: pokultūrinė endivija
Trejų metų sodinimo pavyzdys
Pasirodo, kad naudinga kelis kartus palikti plotus pūdymu ir metams paversti pieva naudingiems vabzdžiams. Tai ne tik padeda dirvožemiui atsinaujinti, bet ir pritraukia vabzdžius, kurie yra būtini vaismedžių apdulkinimui.
1. Metai daržovių lopinėlyje
- 1 lova: cukinijos
- 2 lova: porai
- 3 lova: salierai ir pomidorai
- 4 lova: morkos ir svogūnai
- 5 lova: marinuoti agurkai
- 6 lova: salotos ir žirniai
- 7 lova: žiediniai kopūstai ir brokoliai
- 8 lova: Kolrabi ir Savojos kopūstai
2. Metai daržovių lopinėlyje
- 1 lova: ridikai ir porai
- 2 lova: agurkai ir krapai
- 3 lova: cukinijos
- 4 lova: ridikai, žirniai ir ridikai
- 5 lova: žirniai ir morkos
- 6 lova: salotos ir morkos
- 7 lova: braškės
- 8 lova: Pekino kopūstas ir endivija
3. Metai daržovių lopinėlyje
- 1 lova: salotos
- 2 lova: ridikėliai
- 3 lova: žirniai
- 4 lova: naudingų vabzdžių pieva arba žalioji trąša
- 5 lova: salierai
- 6 lova: agurkai
- 7 lova: braškės
- 8 lova: vienmetės žolelės
Sveiki vaisiai iš nuosavo sodo
Kita sodo dalis yra vieta, kurioje auginami vaisiai. Jis turėtų būti sodinamas kuo saulėtoje vietoje, kad vaisiai būtų pakankamai saldūs. Kalbant apie vaisius, reikia skirti tokias veisles kaip obelys, kriaušės ir slyvos, kurios auga ant medžių, ir krūmus, iš kurių, pavyzdžiui, skinami serbentai ar avietės. Pirmuosius vaisius nuo medžių dažnai galima nuskinti tik po kelerių metų, todėl būtinas ilgalaikis planavimas. Tačiau krūmų atveju pirmasis derlius dažnai nuimamas kitais metais po pasodinimo. Tam, kad net ir palyginti nedideliame sode užaugtų daug įvairių vaisių, yra liekno augimo stulpinis vaisius ir ant grotelių arba ant namo sienos auginamas stulpinis vaisius. Abi jos užima palyginti mažą pėdsaką.
Kulinarinės ir gydomosios žolelės
Žolelių sodo neturi trūkti jokiame sode. Čia auginamos tokios žolelės kaip petražolės, laiškiniai česnakai ir Viduržemio jūros regiono žolelės, tokios kaip čiobreliai, rozmarinai ir raudonėliai. Daugelis žolelių, be abejo, pirmiausia naudojamos virtuvėje patiekalams tobulinti. Be to, daugelis vaistažolių auginami ir medicininiais tikslais, kad susirgus iš jų būtų galima arbatos užpilams, vonelėms ar kompresams. Šiuo atžvilgiu labai populiarios ramunėlės, pipirmėtės ir šalavijas. Žolelių lysvę geriausia susikurti arti virtuvės, kad bet kada galėtumėte greitai nuskinti kelis lapus ar šakeles. Beveik visas žoleles galima labai gerai auginti ir vazonuose. Tokiu atveju vazonus galima pastatyti ant terasos ar stogelio, kad net ir esant blogam orui iš jų būtų galima nuimti derlių. Kitas variantas – paaukštinta lysvė, kur derliaus nuėmimas taip pat labai patogus.
Išvada
Tinkamai tvarkyti sodą nėra taip paprasta. Siekiant nuolat gerų derlių, labai svarbi sėjomaina. Geriausia turimą erdvę padalyti į atskiras lysves, o tada daržoves auginti griežta tvarka sklypuose, pakaitomis tarp jų. Taip užtikrinama, kad dirva neišplaunama vienpusiškai, o ligos neturi šansų. Nuėmus derlių, žalioji trąša taip pat gali vėl pagerinti dirvožemio vertę.
