Augalų trąšos – kuo tręšti augalus? Sodri žalia veja, vešlūs augimai gėlių vazonuose ir išskirtinės, ryškios gėlės – koks sodininkas pomėgis to nenori? Tačiau vien žalio nykščio neužtenka, reikia naudoti trąšas.
Tačiau įsitikinkite, kad ne visos trąšos vienodai tinka kiekvienam augalui, o bendras šūkis yra toks: Mažiau dažnai yra daugiau!
Tręšimas yra svarbus augalams klestėti
Norint optimaliai augti, augalui reikia azoto, magnio, fosforo ir kalio. Azotas aprūpina ūglius ir lapus bei skatina jų augimą, o fosforas yra atsakingas už šaknų ir lapų formavimąsi. Kalis yra svarbus augalų sveikatos veiksnys ir padidina jų atsparumą kenkėjų ir grybelių atakai. Kalis taip pat yra atsakingas už augalų audinių stiprinimą, kuris apsaugo augalą nuo daugelio ligų. Sodrią lapų spalvą galima pasiekti naudojant magnį. Šios svarbios maistinės medžiagos yra daugumoje rinkoje esančių visaverčių trąšų. Tačiau prieš tręšdami turėtumėte atsiminti, kad ne visos trąšos vienodai tinka kiekvienam augalui ir dažnai neteisingai tręšti augalai gali net žūti. Tai visada priklauso nuo augalų poreikių, dirvožemio sąlygų ir trąšų sudėties.
Viskas priklauso nuo tinkamos dozės
Trąšų maistinių medžiagų pasiskirstymas visada priklauso nuo dirvožemio būklės. Dozavimo rekomendacija, nurodyta ant pakuotės, visada yra pagrįsta normaliu dirvožemiu. Ar dirvožemis turtingas maistinėmis medžiagomis, pvz B. molio dirvožemiams dozavimo nurodymus galima sumažinti perpus. Apskritai tręškite saikingai, o ne pertręškite. Jei augalas bus pertręštas, jis turės daug didelių, sodrios spalvos lapų, tačiau išvys tik keletą žiedų. Pasėliams tai, žinoma, reiškia mažesnį derlių. Be to, tada augalai yra jautresni lietui ir vėjui. Geriau tręšti dažniau su mažiau trąšų nei kelis kartus tręšti daugybe trąšų. Daug šviesos reikalaujančiam augalui reikia daugiau trąšų nei augalams, kurie vyrauja pavėsyje. Geriausias paros laikas tręšti yra anksti ryte arba paprastai, kai nėra saulės.
Augalai, kurie tręšiami saulėje, rizikuoja sudeginti šaknis ir lapus. Tai įvyksta greitai, kai žemė yra labai sausa. Trąšų augalams paprastai reikia tik augimo fazėje, t. y. kai formuojasi ūgliai ar žiedai. Pavasarį ir vasarą tręšti galima nuo pumpurų atsiradimo pradžios iki ūglių pabaigos. Išimtis yra augalai iš drėgno atogrąžų klimato, kurie neturi žiemos poilsio laikotarpio. Juos reikia tręšti ištisus metus.
Kaip nustatyti dirvožemio pH vertę?
Dirvožemio maistinių medžiagų įsisavinimas priklauso nuo pH vertės. Atkreipkite dėmesį į šiuos dalykus:
- pH vertė nuo 5,5 iki 6,5 yra optimali daugumai naudingų ar dekoratyvinių augalų
- Azotą augalas geriausiai išnaudoja, kai pH vertė yra nuo 6,5 iki 8,5
- Kalį augalai pasisavina esant pH nuo 6,5 iki 7,5
- rūgštus dirvožemis nereikalauja papildomo azoto tręšimo
- šarminė dirva nereikalauja kalio tręšimo
- Dirvos būklę galite patikrinti su bandymo juostelėmis, kurias galima įsigyti sodo parduotuvėse
- Jei dirvožemis itin rūgštus, t.y. žemesnis nei 5,5 pH, jis prastai pasisavina maistines medžiagas
- Jei pH vertė yra mažesnė nei 5,5, ją reikia pagerinti kalkėmis
- Jei pH vertė viršija 7, dirvą reikia apdoroti mažai sieros turinčiu amoniaku.
Kokias trąšas naudojate?
Trąšos ir kompostas į dirvą turėtų būti dedamos tik nuo kovo iki rugpjūčio pradžios, t. y. auginimo sezono metu. Vėlesnis tręšimas dažniausiai lemia tolesnį augalų augimą, jie negali sumedėti (subręsti). Dėl to minkštieji ūgliai tampa jautrūs šalčiui ir daugelis augalų miršta. Geriausia lauke tręšti kompostu arba organinėmis-mineralinėmis trąšomis. Tai ypač tinka rododendrams / erikiniams augalams, rožėms / žydintiems medžiams ir visiems liepoms jautriems augalams. Kainos už kilogramą nuo 2 iki 5 eurų.
Konteinerinius, vazoninius ar kambarinius augalus galima tręšti arba mėlynaisiais grūdais, arba skystomis trąšomis. Skystos trąšos, kurios į laistymo vandenį pilamos kas 14 dienų, veikia greitai, yra lengvai dozuojamos ir tvarkomos. Tereikia laikytis gamintojo nurodymų ir dirvą reikia iš anksto palaistyti. Skystųjų trąšų galite nusipirkti net prekybos centre, kur kaina siekia apie 1 eurą už litrą. Blaukorn reikia vartoti saikingai. Tiesiog uždėkite kelis rutuliukus ant sudrėkintos dirvos 1–2 cm atstumu ir laistykite tiesiai. Kalbant apie Blaukorn, ypač reikia atkreipti dėmesį į gamintojo informaciją, o kaina yra nuo 5 iki 7 eurų už 3 kg pakuotę. Tačiau mėlynųjų grūdų niekada nereikėtų naudoti įprastam, įprastiniam tręšimui, nes šios dirbtinės trąšos gali greitai sudeginti šaknis. Be to, didelėmis dozėmis mėlynieji grūdai kenkia sveikatai. Mineralinių trąšų pranašumas yra tai, kad jos greitai veikia, nes jose yra azoto nitratų pavidalu. Tačiau lauke reikėtų mulčiuoti organinėmis, smulkiai pjaustytomis atliekomis (pvz., bananų žievelėmis, kavos tirščiais), kad susidarytų maistinių medžiagų turintis humusas.
Optimalus tręšimas padeda užtikrinti, kad sodrių spalvų dekoratyviniai augalai klestėtų ir žydėtų, o pasėliai duotų gerą derlių, tačiau trąšų rūšis ir dozė priklauso nuo dirvožemio sąlygų, augalo poreikių ir… Sodinimo vieta (atvira žemė, konteineris ar vazonas) ir trąšų sudėtis bei dozavimas. Reguliarus tręšimo laikas yra nuo kovo iki rugpjūčio pradžios, todėl reikėtų vengti pertręšimo.
Trumpai ką turėtumėte žinoti apie augalų trąšas
Augalams reikia augalų trąšų, kad jie augtų, žydėtų ir duotų vaisių. Skiriamos pagrindinės maistinės medžiagos ir mikroelementai: Pagrindinės maistinės medžiagos yra azotas, fosforas, kalis, kalcis, magnis ir siera. Mikroelementai yra geležis, manganas, boras, cinkas, varis ir molibdenas.
- Azotas užtikrina sveiką augimą. Jis ypač svarbus b altymų, sudarančių augalų biomasę, susidarymui. Fosforas labai prisideda prie šaknų formavimosi ir žiedų bei vaisių formavimosi.
- Kalis reguliuoja vandens balansą ir visus medžiagų apykaitos procesus. Jis reikalingas, kad augalas išliktų sveikas ir atsparus.
- Kalcis reikalingas plaukų šaknų formavimuisi ir ląstelių sienelių stabilumui.
- Be magnio nėra chlorofilo, todėl augalas negali vykdyti fotosintezės.
- Siera reikalinga b altymams susidaryti. Kai kuriose daržovėse siera taip pat yra skonio dalis.
- Geležies trūkumas dažniausiai pasireiškia lapų pageltimu (chloroze). Geležis reikalinga chlorofilo susidarymui.
- Manganas reikalingas fotosintezei.
- Boras svarbus angliavandenių transportavimui ir ląstelių sienelių statybai.
- Cinkas būtinas angliavandenių ir b altymų susidarymui.
- Be vario augalas negali tinkamai paversti azoto.
- Molibdenas dalyvauja formuojantis fermentams, reguliuojantiems augalo medžiagų apykaitą.
Maistinių medžiagų turi būti tinkamomis dozėmis ir tinkamomis proporcijomis. Gamtoje maisto medžiagų balansas reguliuojamas vienas. Negyvos augalo dalys pūva ir mikroorganizmų vėl paverčiamos maistinėmis medžiagomis. Tada augalai vėl gali juos absorbuoti. Sode ar net su kambariniais augalais šį ciklą nutraukia nuolatinis sodinimas, derliaus nuėmimas ir priežiūra. Reguliarus tręšimas grąžina į dirvą visas pagrindines ir pėdsakus maistines medžiagas ir užtikrina optimalų augalų augimą.
Mineralinės augalų trąšos
Mineralinės augalų trąšos (pagamintos chemiškai) veikia labai greitai. Maistinės medžiagos yra iš karto prieinamos, nes jos yra grynos formos. Pirmiausia jų neturi suskaidyti dirvožemio organizmai. Tokiu būdu galima greitai pašalinti trūkumo simptomus. Tačiau mineralines augalines trąšas reikia dozuoti labai tiksliai, nes perdozavus kyla nudegimų ar žalos pavojus. Maistines medžiagas taip pat galima labai lengvai išplauti iš dirvožemio.
Ekologinės augalų trąšos
Ekologiškos augalų trąšos (gautos natūraliai) švelniai aprūpina augalus maistinėmis medžiagomis ir skatina ilgalaikį dirvožemio struktūros pagerėjimą, formuojant natūralų, nuolatinį humusą. Maistinės medžiagos išsiskiria lėtai, bet labai tolygiai, dalyvaujant mikroorganizmams ir kontroliuojamos temperatūros bei dirvožemio drėgmės.
Kas yra guanas?
Guano yra organinės augalų trąšos. Tai ypač aukštos kokybės. Gvaną sudaro jūros paukščių ekskrementai. Ypatingas yra unikalus natūralių pagrindinių maistinių medžiagų, mikroelementų ir kitų veikliųjų medžiagų derinys. Guanas pasižymi švelniu ir ilgalaikiu tręšimo poveikiu. Sudėtyje esančios huminės ir augimo medžiagos aktyvina dirvožemio gyvybę ir skatina augalų šaknų vystymąsi. Organinės-mineralinės augalų trąšos sujungia skirtingų grupių privalumus. Mineraliniai komponentai greitai ir patikimai veikia prieš ūminį maistinių medžiagų trūkumą. Organiniai komponentai užtikrina nuolatinį maistinių medžiagų tiekimą ir tvarų dirvožemio gerinimą.
Daugiau patarimų
Tręšiama daugiausia maistinėmis medžiagomis, kurios ilgai dirvoje neišsilaiko, pvz., fosfatu, kaliu ir azotu. Nors kalio ir fosfato gali išsilaikyti gana ilgai, po tręšimo greitai pritrūksta azoto. Nes būtent šis komponentas lengvai patenka į gruntinį vandenį arba patenka į orą.
Augalų trąšų yra įvairių veislių, kurių dauguma skiriasi savo sudėtimi. Pavyzdžiui, yra organinių ir mineralinių trąšų.
Ekologinės trąšos dažniausiai gaunamos iš natūralių š altinių. Tai apima arklidžių mėšlą, kompostą, kaulų miltus, mėšlą ir kt. Mineralinės trąšos gaminamos dirbtinai, kad būtų galima kontroliuoti atskirų maistinių medžiagų sudėtį.
Tokiose trąšose taip pat yra optimalus azoto kiekis, o naudojant organines trąšas negalima tiksliai pasakyti, kokia mišinio dalis. Be to, organinėse trąšose esantį azotą pirmiausia turi išleisti mikroorganizmai, kad jos būtų veiksmingos. Tai reiškia, kad užtrunka šiek tiek ilgiau, kol augalas galės jį pasiekti. Priešingai, jie atrodo ilgesni ir lygesni. Nuo to, ar organinės trąšos yra skystos, ar kietos, priklauso ir tai, kaip greitai išsiskirs. Abiejų tipų augalų trąšose yra pakankamai kalio ir fosfato.
Trąšas, kurias galiausiai pasirinksite, priklauso tik nuo jūsų pageidavimų. Kiekviena trąša turi savo privalumų ir trūkumų. Todėl prieš pirkdami trąšas turėtumėte tiksliai nustatyti, kokių poreikių turi tas augalas, kurį norite tręšti. Ir galimi nemalonūs kvapai tikrai turi nedidelį vaidmenį priimant teisingą sprendimą.
