Šioje šalyje maždaug 20 milijonų privačių sodų auga vienas ar daugiau vyšnių, o tai reiškia, kad kasmet 20 milijonų namų ūkių gali laukti naminių vyšnių. Tačiau šios bažnyčios dažnai pasižymi savybe, kurios tikrai negalima sakyti, kad tai tikras vyšninis malonumas!
Šis trūkumas tikrai atsirado dėl to, kad daugelis žmonių neturi pakankamai žinių apie teisingą vyšnių gydymą. Tai prasideda nuo tinkamo vyšnių genėjimo. Nuo pjovimo iki paties teisingo pjovimo, pjaustant reikia atsižvelgti į daugybę svarbių dalykų.
Kada tinkamas laikas genėti vyšnią?
Optimalus pjovimo laikas tikrai yra vasara, geriausia iškart po vyšnių derliaus nuėmimo. Tokiu būdu galima suvaldyti kartais ekstremalų medžio augimą, kuris garantuoja optimalų derlių kitais metais. Tačiau tai labai priklauso nuo to, ar tai saldžiosios vyšnios, ar rūgščiosios vyšnios. Trešnių medį reikia pjauti vasaros pabaigoje, o vyšnias – anksčiau. Jei medis nupjaunamas vėliau, žaizdos, padarytos pjaunant medį, optimaliai neužgis dėl rudeninių kritulių, o tai galiausiai paveiks vyšnių kokybę kitais metais.
Ar pjovimas turi būti atliekamas kasmet?
Kasmetinis vyšnių genėjimas yra svarbi medžių priežiūros dalis ir turi didelę įtaką vyšnių kokybei. Dėl to, kad vyšnios – skirtingai nei obelys – gali pasiekti gana įspūdingą dydį, jas genėti būtina kasmet, o ne tik optiniu požiūriu. Tokiu būdu gali būti optimaliai garantuotas naujų ūglių formavimasis, dėl kurio gaunamos šviežios ir skanios vyšnios.
Kaip atliekamas teisingas medžių genėjimas?
Net jei pjovimas atliktas teisingai, tai labai priklauso nuo to, kokios rūšies vyšnių galima tikėtis kaip derliaus. Labiausiai paplitusi šioje šalyje yra vyšnia, kuri mėgaujasi vadinamuoju auklėjimu. Būtent toks auklėjimas galiausiai nulemia medžių genėjimą. Jei vyšnią ketinama auginti krūme, optimalus kamieno ilgis yra apie 60 cm. Kad pasiektų tokį ilgį, medžio savininkas turėtų atrinkti gerai išsivysčiusius medžio šoninius ūglius ir nupjauti juos iki tokio ilgio.
Esant optimaliam pjūviui, visi šoniniai ūgliai bus viename lygyje. Tokiu būdu pasėlio vystymasis yra optimaliai pažengęs į priekį, nes nuo pagrindinio kamieno atskiriami aiškiai išsikišę ūgliai. Tačiau pjovimo metu tikrojo pagrindinio kamieno pailginimas nėra iki galo nustumiamas; idealiu atveju šiems prailginimams turėtumėte skirti 10 cm daugiau.
Jei turi vykti vadinamasis vyšnios verpstės mokymas, pjūvio forma turi būti parinkta kitaip. Treniruojant verpstę taip pat naudojamas 60 cm išmatavimas, tačiau bet kokie šoniniai ūgliai, kurie tęsiasi už jo, nėra nupjaunami, o tiesiog pririšami link apačios. Įvairiose technikos parduotuvėse yra tam skirtų specialių spaustukų, tačiau galima naudoti ir buitiniam naudojimui būdingas virves ar virves. Skirtingai nuo vyšnių krūmų treniruočių, stiebo pailginimas taip pat yra apsaugotas nuo vyšnių genėjimo. Pašalinami tik tie pumpurai, kurie užaugę žemiau galiuko pumpuro. Tačiau labai svarbu užtikrinti, kad būtų pašalinti tinkami ūgliai. Jei pašalinami netinkami ūgliai ar kamieno priauginimai, tai gali turėti didžiulį ir pastebimą poveikį vyšnių derliui.
Todėl neaiškiai mėgstantiems sodininkams primygtinai rekomenduojama pasidomėti atitinkama skaitymo medžiaga prieš bandant genėti vyšnią. Jei įmanoma, šį skaitymą reikėtų iliustruoti, kad nekiltų daugiau nesusipratimų. Kalbant apie patį vyšnių genėjimą, vienas dalykas yra labai svarbus abiem vyšnių veislėms: net jei pagrindinis kamienas atrodo stiprus ir sveikas, patartina būti labai atsargiems. Procedūra turi būti atliekama itin atsargiai ir su dezinfekuotais sodo įrankiais, nes netinkamai ar neatsargiai su jais elgiamasi medžiai gali greitai nusilpti ir susirgti. Genėjimas yra intervencija į medžio sveikatą, kuri, tinkamai atlikta, gali prisidėti prie jo senėjimo ir sveikatos. Tačiau jei sodininkas mėgėjas neatsargiai priartėja prie šio vyšnių genėjimo, labai greitai gali atsirasti priešingas poveikis.
Į ką dar reikia atsižvelgti?
Kiekvieno pjovimo pabaigoje visiškai pakanka keturių šakų šakos struktūros. Kadangi šios šakos turi pakankamai vietos savo vystymuisi, garantuojamas optimalus vystymasis, dėl kurio medžio vainikas galiausiai tampa stabilesnis. Kalbant apie stabilumo klausimą, svarbu, kad tai nebūtų pasiekta augant per tankiai. Todėl išretinti medžio viršūnę būtina. Tai gali būti atliekama genint vyšnią, tačiau dažnesnis retinimas medžiui nekenkia. Paprastai medžio lają reikia visiškai nupjauti kartą per penkerius metus.
Kaip ir bet kuriame gyvenime, genint vyšnią geniančio žmogaus saugumas turėtų būti svarbiausias prioritetas. Daug nelaimingų atsitikimų sode įvyksta dėl neatsargių veiksmų. Kadangi vyšnios gali pasiekti įspūdingą aukštį, pjovimui dažnai reikalingos kopėčios. Tačiau tai turėtų būti remiamasi į pagrindinį kamieną, o ne į medžio šakas, nes šakos gali lūžti daug lengviau. Be dezinfekuotų pjovimo įrankių, sodininkas mėgėjas turėtų būti susipažinęs su jais, nes tai taip pat gali padidinti nelaimingų atsitikimų riziką.
Išvada: jei laikysitės šių patarimų, medžio savininkas savo vyšniu galės džiaugtis daugelį metų. Medis išliks sveikas ir padėkos šeimininkui skaniomis ir kokybiškomis vyšniomis.
Dalykai, kuriuos verta žinoti apie vyšnių genėjimą netrukus
Kaip vyšnia namų sode išlieka tinkama net po metų ir kasmet džiugina savininką gausia gardžių ir sultingų raudonųjų vyšnių ekspozicija?
- Genėjimas yra nepaprastai svarbus vyšnioms ir netgi svarbesnis nei, pavyzdžiui, obelai. Kadangi vyšnios taip pat žinomos kaip įspūdingo dydžio ir ypač stipriai besivystančios.
- Kad šis vystymasis vyktų dar optimaliau, pjaunant, pirmiausia nupjaunami į viršų pastebimai išsiskiriantys ūgliai. Galų gale pakanka išlaikyti šakos struktūrą, sudarytą iš iki keturių šakų.
- Jie gali tobulėti dėl erdvės laisvės ir erzinančių senų bei nereikalingų šakų pašalinimo. Rezultatas yra greitai pastebimas, būtent, kad karūna tampa stabilesnė. Šis turėtų būti stabilesnis, bet, žinoma, ne per tankiai apaugęs.
- Todėl čia taip pat rekomenduojamas retinimas kaip vyšnių genėjimo dalis. Karūną galima retinti dažniau ir net pirmaisiais metais, kai įsigijote ar pasodinote vyšnią, kai ji buvo dar labai jauna.
- Visiškai nukirpti reikia tik po penktų metų.
- Vyšnių genėjimas, jei įmanoma, turėtų būti atliekamas vasarą, žiemą gali atsirasti šalčio žala, nes žaizdų gijimą sunku valdyti.
- Vadinamasis priežiūros genėjimas ypač reikalingas senesniems vyšnioms. Tai reiškia, kad vyšnios medis yra atitinkamai nupjaunamas, kad storos, supuvusios ir senos šakos, kurios nebeveš vyšnių arba tik kelios, turėtų eiti.
- Vietoj to jaunos šakos, kuriose yra daug vyšnių, turėtų geriau vystytis. Apsauginis genėjimas – kaip rodo pavadinimas – išsaugo medžio puošnumą ir užtikrina, kad jis ir toliau bus derlingas.
- Sodo savininkas turi prisiimti priežiūros ir genėjimo darbus, tačiau pastangos to vertos ir atsiperka su kiekvienu derliumi.
