Hortenzijos yra vienas populiariausių sodo augalų dėl savo sodrių spalvų ir gana nereiklios charakterio. Tačiau jų priežiūra yra ne tik nesudėtinga, todėl tai įmanoma net nepatyrusiems pradedantiesiems, hortenzijas dauginti auginiais ir sodintuvais taip pat lengva, vadovaujantis toliau pateiktomis instrukcijomis, o sėkmę vainikuoja per trumpiausią įmanomą laiką.
Lengva prižiūrėti, bet turtinga žiedais ir grožiu – hortenzija yra vienas dėkingiausių augalų, ir ne tik naujiems sodininkams. Todėl neretai kyla noras dauginti ypač gražius hortenzijos egzempliorius. Taikant tinkamą požiūrį, tai įmanoma tiek per kirtimus, tiek kontroliuojant grimzlių kūrimą. Nereikia nei patirties, nei žalio nykščio, nei daug pastangų, jei laikomasi šių nurodymų.
Dauginimas gūžiniais auginiais
Dauginant hortenzijas viršūniniais auginiais, tinkamas laikas yra labai svarbus. Idealus laikas yra vasaros vidurys, maždaug liepos mėn. Tada procedūra yra tokia:
- Hortenzijai dauginti rinkitės bent 5–15 cm ilgio ūglius. Jie neturėtų turėti nei pumpurų, nei žiedų, bet turi turėti gerus lapus.
- Pjovimas atliekamas peiliais arba žirklėmis, kurios turi būti aštrios ir ką tik nuvalytos. Pjovimo taškas turi būti maždaug 5 cm žemiau lapo mazgo ir laikomas kampu.
- Kad ant auginių kuo greičiau susidarytų šaknys, reikia sumažinti lapų paviršių. Šiuo tikslu pašalinami žemiausi lapai, o ypač dideli lapai perpjaunami per pusę.
- Vėliau žemiausi nupjauti paviršiai sudrėkinami įsišaknijusia priemone, kuri yra skysta arba miltelių pavidalo. Ši priemonė nėra absoliučiai būtina, tačiau ji pagreitina šaknų augimą.
- Tokiu būdu paruošti hortenzijų auginiai naudojami auginimo ar sėjos dirvoje. Norėdami tai padaryti, atsižvelgiant į jų ilgį, jie įkišti į substratą bent penkių centimetrų gylyje arba taip, kad virš žemės būtų matoma tik pusė ūglio.
- Dirvožemis yra visiškai sudrėkintas ir sodintuvą galima pastatyti į šiltnamį arba uždengti permatoma plėvele.
- Vieta turi būti šviesi, bet ne veikiama kaitrios saulės. Be to, temperatūra turi būti nuo 18 iki 26 °C.
Pirmąsias keturias savaites substratas turi būti nuolat drėgnas, bet neturi būti šlapias. Siekiant sumažinti pelėsio susidarymo riziką, dangą reikia nuimti ir kasdien nuo pusvalandžio iki valandos vėdinti. Yra du būdai nustatyti, ar įsišaknijimas buvo sėkmingas. Jei hortenzija augina naujus ūglius, šaknys yra. Jei nestipriai traukiant auginius kyla pasipriešinimas, jie taip pat šaknimis sujungiami su substratu. Žinoma, švelniau laukti naujų ūglių.
Jei yra šaknų, dangą galima nuimti. Tada substrato nebereikia nuolat palaikyti drėgno. Tačiau šie pokyčiai neturėtų atsirasti staiga, o palaipsniui.
Patarimas:
Hirtenzijos auginiai paprastai įsišaknija per tris ar keturias savaites. Todėl pirmieji sėkmingo dauginimo patikrinimai turėtų būti atliekami ne anksčiau kaip po mėnesio.
Pjoviniai vandenyje
Įsišaknyti hortenzijų auginius vandenyje galima, tačiau naudojant šį dauginimo būdą pelėsio rizika yra gana didelė. Ne mažiau svarbu dėl to, kad auginių įsišaknijimas vandenyje yra palyginti mažas. Todėl šis metodas nerekomenduojamas.
Formos grimzlės
Antras būdas kontroliuoti hortenzijas – formuoti skęstančius. Norėdami tai padaryti, atskiros kuo ilgesnės ir stipresnės, bet vis dar lanksčios šakos atsargiai prispaudžiamos prie žemės. Kaip ir auginiai, šie neturėtų turėti nei pumpurų, nei žiedų, o turėti kelias poras lapų. Šios instrukcijos padės jums dauginti hortenziją:
- Žemyn lenkta šaka pasveriama akmeniu kuo arčiau motininio augalo. Tai turėtų būti daroma taip, kad ūglio galas būtų gerokai žemiau akmens.
- Pagrindas išlaikomas drėgnas, tačiau išvengiama dirvožemio užmirkimo.
- Po trijų savaičių akmenį galima pakelti ir patikrinti, ar skęstyklėje, kuri vis dar yra prijungta prie motininio augalo, nėra naujai susiformavusių šaknų. Jei dar nesimato šaknų, akmuo atsargiai dedamas atgal į pasirinktą vietą.
- Jei grimzdė jau susiformavo šaknis ir lieka žemėje neapsunkinta, ją galima atskirti nuo motininio augalo. Tam reikia aštraus ir dezinfekuoto pjovimo įrankio. Pjūvis daromas tarp motininio augalo ir ką tik įsišaknijusio ploto.
- Tada atsargiai išskobiama grimzlė, užtikrinant, kad nebūtų sužalotos nei jaunos, nei suaugusios hortenzijos šaknys.
- Tokiu būdu gautą ir iškastą grimzlę galima sodinti tiesiai į norimą vietą sode arba pirmiausia perkelti į sodintuvą.
Pirmąsias kelias savaites po persikraustymo jaunoji hortenzijų sodinamoji laikoma gerai drėgna, tačiau vėlgi jo negalima palikti šlapia. Jei atsiranda naujų lapų, laistymą galima mažinti lėtai ir palaipsniui.
Pirmas žiemojimas
Ar auginiai, ar sodinukai – jaunos hortenzijos, priešingai nei senesni augalai, vis dar gana jautrios šalčiui. Todėl pirmąją žiemą jie turėtų praleisti vėsiai, bet ne minusinėje temperatūroje. Todėl prasminga žiemoti patalpose. Ideali temperatūra yra 5, bet ne aukštesnė kaip 10 °C. Žiemos būstai gali būti šviesūs arba tamsūs, kadangi hortenzija ir taip numeta visus lapus, nebūtinai jai reikia šviesos.
Jei tam nėra vietos, hortenzijas reikėtų padauginti ir pasodinti lauke kuo anksčiau vasarą. Taip turėsite pakankamai laiko pasiruošti š altajam sezonui. Nepaisant to, žiemos apsauga vis tiek turėtų būti naudojama. Jį gali sudaryti šiaudai, krūmynai ir sodo vilna. Taip pat naudingas storas mulčio sluoksnis po jauna hortenzija. Tačiau žiemos apsauga neturi visiškai sandariai uždaryti augalo. Todėl folija yra labai nepalanki.
Jei jauna hortenzija auginama vazonėlyje, ji gali peržiemoti ir lauke. Tačiau sėjamoji turi būti pakankamai didelė ir tinkamai izoliuota. Patartina kibirą pastatyti ant polistirolo plokščių, kad į žemę neprasiskverbtų įšalas. Be to, aplink konteinerį apvyniojami antklodės, kilimėliai arba keli sodo vilnos sluoksniai, o tada viršuje surišami. Be to, kibirą reikia pastatyti apsaugotoje vietoje, kad jo nepatektų š altas vėjas, šlapdriba ar pan.
Išvada
Hortenzijų dauginimas auginiais ir sodintuvais yra labai paprastas, jei laikomasi kelių paprastų taisyklių. Jei kreipiate dėmesį į higieną ir turite šiek tiek kantrybės, galite saugiai apsieiti be žalio nykščio ir džiaugtis pirmosiomis sėkme per labai trumpą laiką.
- Dauginimui iš auginių reikia minkšto vienmečio ūglio be žiedų ar pumpurų.
- Geriausias laikas tam yra birželis arba liepa. Tada nupjauti ūgliai supjaustomi į dalis su 1 pora lapų viršuje ir viena apačioje.
- Apatiniai lapai visiškai pašalinami, viršutinius galima perpjauti per pusę, kad sutaupytumėte vietos.
- Taip paruoštus auginius geriausia trumpam pamerkti į specialius įsišaknijimo miltelius (tai skatina šaknų augimą)
- ir įdėkite į gėlių vazoną arba dubenį su vazono žeme. Jei reikia, galite juos sumaišyti su trupučiu smėlio.
- Geriausia, kad jos būtų kelių centimetrų gylio, kad būtų stabilios. Tada dirva turi būti sudrėkinta ir padėta į šešėlį.
Svarbu: jokių tiesioginių saulės spindulių! Priešingu atveju po gaubtu kauptųsi šiluma. Kiekvienas, kuris aplink jį „pastato“savotišką šiltnamį – tai galima padaryti ir naudojant skaidrią plėvelę – sukuria geresnį klimatą. Tačiau šią plėvelę reikėtų vėl ir vėl vėdinti, kad nesusidarytų pelėsis. Avariniu atveju netgi galite naudoti konservavimo indelį. Dirva visada turi būti drėgna.
- Kai auginiai pradės įsišaknyti, galėsite juos atskirai sudėti į vazoną ir toliau palikti šešėlyje.
- Tam praverčia ir nedidelis šiltnamis arba dengiamoji plėvelė.
- Tačiau pirmąją žiemą švelnių jaunų augalų nedėkite į lauką, nes šiuo metu jie vis dar labai jautrūs šalčiui.
- Todėl geriau pastatykite jį vėsioje, šviesioje, bet neužšąlančioje namų vietoje. Kitą žiemą lauke paprastai yra dar viena problema.
