Paprasčiausiai apibūdinti vario buko gyvatvorę kaip patrauklų augalą būtų visiškai neįvertinta. Savo tankiais lapais ir ryškiais tamsiai raudonais lapais jis daro tikrą magiją, kuriai pasiduoda vis daugiau sodo savininkų. Taip, jis tikrai traukia akį kiekviename sode. Varinė buko gyvatvorė ypač tinka kaip tobulas, vos prasiskverbiantis privatumo ekranas ties nuosavybės ribomis.
Vieta
Varinė buko gyvatvorė tikrai yra vienas iš tikrai nesudėtingų sodo augalų. Tai akivaizdu iš to, kad jis gali augti ir klestėti praktiškai bet kurioje vietoje. Nesvarbu, ar tai saulė, dalinis pavėsis ar pavėsis – varinis bukas gali su tuo susidoroti. Šis lankstumas, žinoma, yra didelis privalumas, jei gyvatvorė bus naudojama kaip privatumo ekranas sode. Tai dažnai būtina, ypač ten, kur sąlygos gali būti netinkamos. Didžiulis varinės buko gyvatvorės pritaikomumas tokiu atveju natūraliai patenka į sodo savininko rankas. Nepaisant to, šiam augalui, žinoma, yra puiki vieta, kur jis auga ypač gerai. Ir turėtų būti kuo saulėtesnė.
Grindys
Vario buko gyvatvorėje yra medis, varinio buko atmaina, kuris virsta tik gyvatvore, nes reguliariai pjaunama ir sodinama iš eilės. Tačiau medžio charakteris reiškia, kad augalas turi labai gilias šaknis. Kad ypač širdies šaknys rastų reikiamą atramą dirvoje, rekomenduojama naudoti vidutinio ir gilumo dirvą. Jame taip pat turėtų būti kuo daugiau humuso ir mažai kalkių. Didelis molio kiekis taip pat yra idealus, nes tai leidžia geriau kaupti vandenį dirvožemyje. Kad varinė buko gyvatvorė galėtų vystytis optimaliai, geriausia pH vertė yra nuo 5,0 iki 7,5.
Atstumas tarp sodinimų
Pirmasis žingsnis tobulos gyvatvorės link yra teisingai pasodinti varinį buką. Čia ypač svarbų vaidmenį atlieka sodinimo atstumas. 50–80 centimetrų atstumas tarp atskirų augalų pasirodė esąs tobulas. Pusė augimo pločio tikrai turėtų būti išlaikyta kaip minimalus atstumas. Paprastai viename kvadratiniame metre gali būti ne daugiau kaip du atskiri augalai. Jei varinis bukas neauginamas kaip gyvatvorė, atstumai, žinoma, gali būti žymiai didesni. Tačiau tuomet būtinas mažiausiai 15 metrų atstumas nuo sienų ir stogų. Sodindami elkitės taip:
- Iskaskite sodinimo duobę (minimalus dydis: du kartus didesnis už šaknies rutulio plotį)
- Įkiškite šaknies gumulėlį ir užberkite žeme iki pat šaknies galo
- Suspausti dirvą aplink stiebą
- iš karto užpilkite šulinį vandeniu
- Pakartokite procesą kitiems gyvatvorės augalams
Beje, geriausias laikas sodinti varinę buko gyvatvorę yra pavasaris. Kovo arba balandžio mėn. pasodinti augalai turi pakankamai laiko gerai vystytis iki žiemos.
Patarimas:
Siekiant užtikrinti gerą vandens nutekėjimą, sodinimo duobę galima iškasti šiek tiek giliau ir įrengti drenažą. Akmenukai arba keramikos šukės yra tinkamos medžiagos.
Pilimas
Vario buko gyvatvorei taip pat reikia daug vandens, ypač vasarą. Ilgesnis džiovinimo laikotarpis ar net visiškas išdžiūvimas gali sukelti didelę žalą. Todėl svarbu laistyti, kai tik viršutinis dirvožemio sluoksnis išdžiūvo. Rekomenduojame reguliariai tikrinti pirštu. Kita vertus, bet kokia kaina reikia vengti užmirkimo. Tai neišvengiamai sukelia šaknų puvinį, kuris anksčiau ar vėliau užmuša augalą. Taigi per daug vandens taip pat nėra išeitis. Kadangi variniai bukai ne tik gerai susidoroja su kalkėmis, bet ir jiems augti reikia tam tikro kalkių kiekio, juos galima be rūpesčių laistyti ir labai kietu vandeniu.
Tręšti
Varinė buko gyvatvorė tręšiama tik nuo kovo pradžios iki liepos pabaigos. Vėliausiai iki rugpjūčio mėnesio papildomas maistinių medžiagų skyrimas turi būti visiškai nutrauktas, kitaip gali atsirasti didelė žala augimui. Kaip trąšos ypač tinka vadinamosios ilgalaikės trąšos, kurios tręšiamos kartą per mėnesį. Pavasarį augimą galima paskatinti ir mėlynaisiais grūdais. Pavasarį ir rudenį aplink augalus dirvą taip pat reikėtų praturtinti mulčiu ir kompostu. Taip pat galima naudoti ragų drožles. Apskritai varines buko gyvatvores reikėtų tręšti tik saikingai. Taip pat svarbu, kad trąšos nesiliestų su ūgliais ir lapais.
Iškirpti
Reguliariai, bent kartą per metus, genėti būtina kiekvieną gyvatvorę. Žinoma, tai galioja ir varinei buko gyvatvorei. Tačiau tinkamas laikas jai vaidina svarbų vaidmenį. Kadangi jame yra medis, taigi labai giliai įsišaknijęs augalas, pjauti reikia pavasarį, kol neišnyra pirmieji lapai. Balandžio ir gegužės mėnesiai tam yra idealūs. Šiame etape žaizda gyja greičiausiai. Jei varinė buko gyvatvorė auga labai stipriai, vasarą ją reikėtų dar kartą karpyti. Idealiu atveju šis antrasis pjūvis atliekamas rugpjūtį, kad nauji ūgliai išaugtų gerokai prieš rudenį ar žiemą. Kita vertus, jei gyvatvorė ne taip nori augti, pakanka vieno pjūvio per metus.
Redagavimo technika
Per pirmąjį arba pagrindinį pjūvį pašalinama bent pusė naujo ūglio. Pjovimas visada prasideda nuo gyvatvorės šonų. Formuojant svarbu užtikrinti, kad gyvatvorė apačioje būtų platesnė nei viršuje. Tai užtikrina, kad apatinės šakos ir lapai taip pat gaus pakankamai šviesos. Kai šonai bus baigti, laikas viršutiniam galui. Geriausias pjovimo įrankis yra elektrinė gyvatvorių žirklės. Beje, varinė buko gyvatvorė ne itin gerai toleruoja radikalų genėjimą, todėl kasmet pjauti tikrai rekomenduojama. Jei po nupjovimo norite padaryti ką nors gero savo gyvatvorei, išimties tvarka apipurkškite šakas ir lapus vandeniu.
Ligos ir kenkėjai
Kad ir kokia nesudėtinga būtų varinė buko gyvatvorė, ji nėra apsaugota nuo ligų ir kenkėjų. Tinkama priežiūra yra svarbus indėlis į problemų prevenciją. Vadinamasis lapų parudavimas yra gana dažnas ant varinių buko gyvatvorių. Ją sukelia grybelinė infekcija ir su ja galima kovoti tik naudojant fungicidą iš specializuoto mažmenininko. Buko miltligė taip pat gali būti pavojinga gyvatvorei. Jei pasitaiko, geriausia visą gyvatvorę apipurkšti dilgėlių nuoviru. Tačiau užsikrėtus buko lapų tulžies pūslėmis, būtina naudoti insekticidą. Be to, rudenį reikėtų pašalinti ir išmesti nukritusius lapus, nes juose slepiasi uodų lervos.
Patarimas:
Norint anksti nustatyti galimą kenkėjų užkrėtimą ar ligą, augalą reikia reguliariai tikrinti. Aiškus įspėjamasis signalas – daug nuvytusių lapų pavasarį ir vasarą.
Žiemojimas
Paprastasis bukas, taigi ir vario buko gyvatvorė, yra vietiniai augalai. Dėl to jie puikiai susidoroja su mūsų platumos oro sąlygomis. Kitaip tariant: varinė buko gyvatvorė yra atspari ir gali ištverti net stiprų šalną. Todėl žiemoti nebūtina – ir vargu ar būtų įmanoma su gyvatvore.
