Kopūstai yra viena populiariausių daržovių Vokietijoje, nes juos galima valgyti termiškai apdorotus arba žalius. Tačiau ji turi savų reikalavimų dirvožemiui, tačiau tie, kurie į juos atkreips dėmesį, bus apdovanoti gausiu ir skaniu derliumi. Dirvožemio pobūdis yra labai svarbus, o visų pirma pirmenybė turėtų būti teikiama b altiesiems kopūstams. To negalima sėti iš karto, tik jaunus augalus.
Dirvos paruošimas
B altieji kopūstai mėgsta humusingą ir vidutinio sunkumo molingą dirvą. Jei dirva per drėgna arba smėlinga, į dirvą galima įmaišyti arba komposto, arba mėšlo. Čia turėtų pakakti 10 litrų vienam kvadratiniam metrui talpos kibiro ir gerai išmaišyti kompostą ar mėšlą. Tai reiškia, kad dirvožemis yra optimaliai paruoštas ir dabar galima sodinti jaunus augalus. Norėdami tai padaryti, sode turėtumėte pasirinkti saulėtą, bet nuo vėjo apsaugotą vietą, nes čia geriausiai gali klestėti b altagūžiai kopūstai.
B altieji kopūstai geriausiai auga vidutinio sunkumo, humusingoje, priemolio dirvoje. Dirvožemio drėgmė vaidina svarbų vaidmenį ir visada turi būti pakankamai užtikrinta. Kad pagerintumėte per daug pralaidžią, sausą ar labai smėlėtą dirvą, į kvadratinį metrą įmaišykite 10 litrų kibirą gerai perpuvusio sodo komposto arba tvarto mėšlo. Ypač gražias galvas galima skinti gerai nuo vėjo apsaugotose vietose. B altieji kopūstai turi būti auginami š altyje arba sėklose, o vėliau sodinami į galutinę vietą. Tam reikia pasirinkti saulėtą vietą su pralaidžiu dirvožemiu.
Sėja ir sodinimas
Daug įvairių rūšių ir veislių b altuosius kopūstus galima sėti beveik visus metus, išskyrus žiemos mėnesius. Paprastai ankstyvosios veislės auginamos po stiklu, vidutinio ankstyvumo – š altuose rėmuose, o vėlyvosios – atvirame lauke. Smailieji kopūstai sėjami rugpjūčio mėnesį į lysvę su 5 mm gylio vagelėmis ir 15 cm tarpueiliais. Smailiems kopūstams labai svarbus teisingas sėjos laikas, nes pasėjus per anksti augalai per greitai užaugs ir suformuos vientisas galvas, per vėlai pasėjus smailieji kopūstai nebebus pilnai sunokę
Vasariniai kopūstai
sėjama plonai į 5 mm gylio griovelius, kurių atstumas iš šono yra apie 15 cm pavasario viduryje. Kai daigai pakankamai tvirti, jie išretinami iki 5 cm, o augantys jaunikliai į galutinę vietą dedami gegužės pabaigoje – birželio pradžioje. Vasaros mėnesiais lova turi būti reguliariai kapluojama ir niekada neturi išdžiūti.
Sėklų sėja prasideda tik gegužės mėnesį ir gali būti pratęsta dar du kartus. Tai reiškia, kad b altųjų kopūstų derlių galima skinti iki vėlyvo rudens ar net žiemos. Jaunus kopūstus nuo birželio galima dėti į lauko lysvę. Atstumas tarp eilučių turi būti apie 50 cm, o atstumas tarp eilučių – apie 60 cm. Tada lova turi būti nuolat šlapia, ypač vasarą, kai ji labai sausa. Žinoma, tik jei nelijo, todėl laistymas gali būti atšauktas.
Rudens ir žiemos b altieji kopūstai
sėjama taip pat kaip ir vasariniai kopūstai, bet ne iki gegužės vidurio. Vėliau galite atlikti dar du sėjimus, kad derliaus nuėmimo sezonas pratęstų iki vėlyvo rudens ir žiemos. Jauni augalai vietoje sodinami birželio mėn. Atstumas tarp eilučių 60 cm turi būti apie 50 cm. Lysvė palaikoma drėgna nuolat laistant. Augalams reikia daug vandens, ypač sausais vasaros mėnesiais.
auginimas
Kad kopūstai tinkamai vešėtų, reikia atlikti šiuos veiksmus:
- Renkite b altuosius kopūstus su sėklomis arba š altu rėmu
- Pasirinkite tinkamą vietą, ji turi būti apsaugota nuo vėjo ir saulėta
- Prieš sodinimą paruoškite dirvą kompostu arba mėšlu
- Išlaikykite maždaug 50 cm sodinimo atstumą lysvėje
- Maždaug 60 cm atstumas tarp lovų
- Reguliariai laistykite, nes kopūstai netoleruoja sausros
- Tręškite tam tikrais intervalais, nes b altiesiems kopūstams reikia daug maistinių medžiagų
- Visada atlaisvinkite dirvą ir pašalinkite negyvus augalus
- Skinkite tik vidinę kopūsto galvutę, išorinius lapus komposte
Štai kaip b altagūžiai kopūstai jaučiasi patogiausiai ir garantuotai augs tikrai gerai. Žinoma, tam reikia įdėti daug darbo, tačiau atlygis – sveikos daržovės iš savo sodo. Pats auginti yra geriausia alternatyva, ypač tiems, kurie nori vengti chemikalų. Tačiau b altagūžiai kopūstai nelabai tinka mažiems darželiams, tai priklauso ir nuo kiekio. Visų pirma, yra įvairių rūšių kopūstų, kuriuos galima sodinti anksčiau. Tai reiškia, kad galite nuimti derlių ištisus metus.
Reguliariai laistyti būtina
Kad dirva galėtų išleisti visas maistines medžiagas, ją reikia reguliariai laistyti. Kadangi smėlėtose dirvose vanduo prasiskverbia per greitai, o molinguose – per lėtai, maistinės medžiagos neišsiskiria tinkamai. Štai kodėl taip svarbu tinkamai parinkti dirvą, nes be jos kopūstai negali augti. Štai kodėl žemė turi būti reguliariai purenama, o piktžolės nedelsiant pašalinamos. Kad kopūstai tikrai gautų visas jam reikalingas maistines medžiagas, juos taip pat reikėtų patręšti. Žinoma, reikia pasirūpinti, kad nebūtų per daug tręšiama. Taigi kiekvienas gali pasigaminti trąšų iš dilgėlių arba nusipirkti tinkamas iš sodininko.
Pasidarykite dilgėlių mėšlą kaip trąšą
Norėdami tai padaryti, tiesiog paimkite 1 kg dilgėlių lapų ir 10 litrų vandens. Susmulkinkite lapus, užpilkite vandeniu ir palikite 2 savaites pastovėti. Maišykite reguliariais intervalais kas kelias dienas. Tada šis dilgėlių mėšlas turėtų būti paskirstomas kaip trąša kas tris ar keturias savaites. Tokios trąšos garantuotai bus nekenksmingos aplinkai ir visiškai be chemikalų, o tai gali būti labai svarbu, ypač nuosavame sode.
Ligos ir kenkėjai
Viena iš b altųjų kopūstų ligų yra lapų dėmėtligė, pūkuotoji miltligė ir šaknis. Norint išvengti šių ligų, iš kopūstų reikia reguliariais laiko tarpais pašalinti negyvas augalines medžiagas. Tai galioja ir lysvei, nes čia gali plisti šaknys. Tai taip pat apima reguliarų dirvožemio kalkinimą ir, žinoma, vėl ir vėl purenimą, kad b altagūžiai kopūstai jaustųsi tikrai patogiai ir galėtų ypač gerai augti.
Kopūstų išvarža, pūkinė miltligė ir lapų dėmėtligė yra vienos iš labiausiai paplitusių b altųjų kopūstų veislių ligų. Siekiant to išvengti, pašalinama negyva augalinė medžiaga, kuri yra gera terpė veistis ligoms ir kenkėjams. Kruopštus kalkinimas ir reguliarus dirvožemio purenimas apsaugo nuo pavojingų šaknų atsiradimo.
Derliaus nuėmimas ir tinkamas sandėliavimas
Nunimant derlių, nupjaunami išoriniai ir atsipalaidavę lapai. Pjaunama tik vidinė ir tvirta galva. Jei b altagūžiai kopūstai turi žiemoti, juos reikia iškasti su šaknimis ir pakabinti aukštyn kojomis tamsiame rūsyje. Tačiau b altagūžiai kopūstai gali būti naudojami ir kaip rauginti kopūstai, norint pagaminti skanų delikatesą, kuris naminis dar skanesnis. Žinoma, yra daug skanių patiekalų, kurie dar skanesni su savo kopūstu.
Net jei kopūstas nebeturi šaknų, jo galiojimo laikas yra ilgas. Tiesiog laikykite jį vėsioje vietoje, nes jį lengva laikyti. Vienintelis dėmesys jai reikalingas iki derliaus nuėmimo. Bet čia jūs turite tai prižiūrėti kiekvieną dieną, nebent lijo. Ypač karštomis vasaromis kartais net tenka laistyti ryte ir vakare, antraip b altieji kopūstai negali užaugti. Bet šiaip net pradedantieji sodininkystę gali susitvarkyti su šia daržove be jokių papildomų problemų. Žinoma, gali būti, kad šliužai nori patekti į kopūstą. Tada juos reikia tiesiog nuimti rankomis arba alaus gaudykle. Priešingu atveju, tinkamai prižiūrint, b altagūžiai arba b altagūžiai kopūstai yra mažiau jautrūs ligoms, o tai savo ruožtu užtikrina gerą derlių. B altieji kopūstai turi būti uždirbti.
Populiarios veislės
- Marner All Früh, vasariniai b altieji kopūstai – labai ankstyva veislė
- Braunschweiger, rudeniniai ir žieminiai b altieji kopūstai – rudeninė veislė plokščiomis apvaliomis b altomis galvomis
- Pirmagimiai, smailūs kopūstai - vidutinio dydžio, bukais galiukais, kurias galima nuimti labai anksti, tinka rudeninei sėjai
