Vokietijoje jau seniai tradiciškai auginami kopūstai yra viena iš klasikinių žieminių daržovių. Lapinius kopūstus lengva auginti ir prižiūrėti savo sode, jei laikomasi sėjomainos ir reikiamo dirvožemio paruošimo bei įdirbimo. Lapinius kopūstus galima auginti kaip kas dvejus metus. Pagrindinis derlius nuimamas antraisiais metais. Kopūstus galima reguliariai skinti nuo antrų metų pavasario. Kadangi kopūstams reikia šalčio, kad visiškai išvystytų savo skonį, derlių nuo 2 metų galima trumpam užšaldyti šaldiklyje, kad būtų imituojamas šalčio efektas.
Dirvos paruošimas
Kopūstus į lysvę galima sėti nuo gegužės mėn. Auginti galima 40 centimetrų atstumu nuo kito augalo. Lapiniai kopūstai ypač gerai auga vidutinio sunkumo molingoje dirvoje. Rūgštus dirvožemis gana netinkamas, tačiau jį galima sureguliuoti pridedant kalkių. Prieš sėją, sodinimo vietą reikia gerai atlaisvinti ir patręšti humusu. Kad dirvožemio pH būtų suderintas su lapinio kopūsto poreikiais, tręšiant kompostu ir humusu į dirvą galima įterpti kalkių.
Sėja
Kopūstus galima sėti tiesiai į žemę tik tada, kai naktinių šalnų nebesitikima. Todėl tai įmanoma tik nuo gegužės vidurio. Sėklos įterpiamos į žemę maždaug 2 centimetrus ir užberiamos žeme. Tada dirva turi būti gerai laistoma. Sėjant atstumas nuo vieno augalo iki kito yra apie 40 centimetrų. Taip pat ant palangės galima auginti smulkius kopūstų augalus. Tam tinka nebenaudojamos kiaušinių dėžutės. Tiesiog įpilkite į šulinius vazoninio dirvožemio ir į dirvą įspauskite po vieną sėklą. Dirva visada turi būti šiek tiek drėgna, tačiau neturi supeliuoti. Saulėta vieta ant palangės – privalumas. Kai tik maži augalai pasiekia maždaug 5–10 centimetrų dydį, juos galima sodinti į tikrąją lysvę.
Smulkios, smulkios šaknies jungtys neturi būti pažeistos. Norėdami to išvengti, kiaušinių dėžutes galima supjaustyti ir sudėti į žemę kartu su mažu kopūstų augalu. Kiaušinių dėžutės kartonas greitai suyra, o mažas kopūstų augalas gali gerai vystytis. Augalai turi būti pasodinti į tikrąją augimo vietą vėliausiai iki rugpjūčio mėn. Išankstinis veisimas pastebimai padidina derliaus derlių pirmaisiais derliaus metais.
Sėjomaina ir tinkama vieta
Norint klestėti, kopūstų augalams reikia saulėtos, šiltos vietos, kurią būtų galima gerai laistyti. Kopūstams vystytis reikia daug vandens. Apkasai tarp augalų pasirodė naudingi. Norint užtikrinti gerą derlių ir išvengti ligų, labai svarbu atsižvelgti į sėjomainą. Galutinai nuėmus kopūstų derlių, kitus 3 metus kopūstų toje vietoje nebegalima auginti. Lapinių kopūstų taip pat negalima sodinti tose vietose, kur anksčiau augo kitų rūšių kopūstai ar kryžmažiedžiai daržovės. Tai vienintelė apsauga nuo šaknų. Dėl šios priežasties nereikėtų artimiausioje aplinkoje sodinti kitų rūšių kopūstų (b altagūžių, raudonųjų kopūstų, Briuselio kopūstų ir kt.). Kaip tiesioginiai kaimynai tinka pupelės, pomidorai, salotos, ankštiniai augalai ir špinatai.
Tinkamas sodinimo atstumas
Kad kopūstų augalai galėtų netrukdomai vystytis, jiems reikia 50 centimetrų sodinimo atstumo nuo kitų kopūstų augalų, t.y. Tai reiškia, kad priekyje, gale, dešinėje ir kairėje turi būti palikta 50 centimetrų erdvė. Lapiniai kopūstai yra kas dveji metai, todėl juos galima palikti sode per žiemą. Derlių galima nuimti ir esant šalnoms, nors tada augalas nustos augti. Kai tik praeina šalnos ir pirmieji saulės spinduliai sušildo žemę, kopūstai pradeda dygti ir vėl auga. Lapai skinami iš išorės.
Galimas kenkėjų užkrėtimas ir prevencija
Pagrindinis kenkėjas, galintis užpulti kopūstus, yra kopūstinė musė. Todėl mėgėjai sodininkai turėtų iš anksto užtikrinti, kad kopūstų augalas iš pradžių nebūtų užkrėstas. Daržovių musių tinklai, ištempti ant augalų, sėkmingai apsaugo, nes kopūstinė musė negali pro juos prasiskverbti. Kopūstams taip pat gresia blusų vabalai. Kad tai būtų atokiau nuo augalų, pakanka visada gerai sudrėkintą dirvą.
Kopūstams augimo fazėse reikia daug azoto. Jį galima tiekti natūraliai, ruošiant dilgėlių mėšlą ir naudojant jį tręšimui. Kai tik lapiniams kopūstams pritrūksta trąšų, tai galima atpažinti iš geltonų lapų susidarymo. Dilgėlių mėšlas turi daug privalumų, jis taip pat gali būti naudojamas apsisaugoti nuo kenkėjų. Jei kenkėjų užkrėtimas tampa per didelis, kopūstų augalus galima purkšti neemo aliejaus, rimulgano ir vandens mišiniu. Tai neleidžia kenkėjams daugintis ir veikia grynai biologiškai. Neem aliejaus produktus leidžiama naudoti ekologinėje žemdirbystėje ir vaisių bei daržovių pasėliuose ir jie yra visiškai netoksiški.
Lapų derlius
Kopūstų augalai antraisiais metais gali užaugti iki 150 centimetrų aukščio. Lapai turi būti reguliariai skinami iš išorės, kad būtų skatinamas augimas. Derliaus nuėmimas visada turi vykti reguliariai, nes švelnūs lapai ypač skanūs. Jei lapai ant augalo užsibūna per ilgai, juose išsiskiria per daug karčiųjų medžiagų, kurios neigiamai veikia skonį. Norėdami neutralizuoti kopūstuose esančias karčias medžiagas, po perdirbimo derlių galite užšaldyti. Gaminant kopūstų porcijos vėl atitirpsta, bet prarado kartaus skonio skonį. Gilus užšaldymas ypač svarbus pasėliams, auginamiems ne natūralių šalnų laikotarpiu. Augimo laikotarpiu karts nuo karto reikia tręšti kompostu, atkreipti dėmesį į reikiamą kalkių kiekį. Kuo augalas stipresnis, tuo jis atsparesnis kenkėjams.
Daugiau priežiūros patarimų
Dirvos paruošimas
Kopūstai geriausiai klesti laidžioje, sunkioje ir vidutinio sunkumo dirvoje, praturtintoje kompostu arba mėšlu. Žiemą prieš sodinimą gerai išgrėbkite sodinimo vietą ir pabarstykite kalkių. Tai leidžia išlaikyti dirvožemį neutralioje vietoje ir užkirsti kelią šaknų atsiradimui. Taigi, likus maždaug 2 savaitėms iki sodinimo, kaip pradinį kapitalą galite sugrėbti šiek tiek komposto į viršutinius dirvožemio sluoksnius.
auginimas
Kopūstus galite sėti tik nuo gegužės vidurio, o ne anksčiau, antraip kyla pavojus, kad išsivystys per daug lapų, kurie taip pat praras atsparumą šalčiui. Įdėkite sėklas į maždaug 2 cm gylio griovelius, kurie turėtų būti maždaug 40 cm atstumu vienas nuo kito. Stiprūs daigai po kurio laiko išretinami iki 50 cm. Peraugusios laukinės žolelės retkarčiais pašalinamos, o aplink augalą esanti žemė sutankinama, kad vėjas jos nesupurentų.
Mišri kultūra
Burokėliai, špinatai, salotos ir ridikėliai tinka kopūstų kaimyniniams augalams. Jei įmanoma, prie kopūstų nedėkite Briuselio kopūstų ir kitų kryžmažiedžių daržovių, taip pat daugelio rūšių svogūnų. Į tą pačią lysvę lapinius kopūstus reikėtų persodinti tik po maždaug 3 metų.
Derlius
Kopūstų derlių galima skinti maždaug po 3–5 mėnesių. Pirmosios šalnos išgrynina lapų skonį ir suteikia jiems būdingą aromatą. Nuimant derlių, jaunus lapus visada reikia nupjauti nuo vidurio, nes jie būna švelniausi, todėl skaniausi. Jei reikia, visą augalą, žinoma, galima nupjauti virš žemės. Tačiau geltonų ir per didelių lapų nereikėtų ruošti, juos reikia iš anksto atsargiai nuskinti. Kai lapiniai kopūstai pradės žydėti, ištraukite augalą iš žemės ir įdėkite į kompostą.
Kenkėjai
Didžiausi šios rūšies kopūstų priešai yra blusiniai vabalai, maži, metališkai tamsiai mėlynai žvilgantys vabalai. Todėl kiekviename sode reikėtų skatinti naudingus vabzdžius, nes jie mažina vabalų skaičių. Sunkiais atvejais galima suleisti pelyno sultinio arba bitkrėslių arbatos. Tansy arbata taip pat naudojama nuo kopūstų tulžies straublių. Nedidelę kopūstinę muselę su erzinančiomis lervomis galima išlaikyti atokiau su daržovių musių tinklu.
Įvairių pasirinkimas:
- Pusiau aukštas Green Krauser=žiemai atspari veislė su stipriai susiraukusiais lapais, kurių aukštis siekia 40–60 cm
- Pentlang Brigg=atspari veislė, kurios jauni ūgliai ir žiedstiebiai taip pat tinka vartoti, pasiekia apie 50 cm aukštį
- Hammer=žemai auganti, šalčiui atspari veislė, kuri vos užauga iki 30 cm aukščio, ilgi ovalūs, sodriai žali lapai su trumpu lapkočiu ir smulkia garbane
Naudojimas
Kopūstas tinka sriuboms, tyrėms ir kaip daržovių garnyras. Iš žalių kopūstų, pavyzdžiui, šviežiai nuskintų kopūstų lapų citrinų marinate, galima paruošti skanių žieminių salotų.
