Žirniai kaip garnyras prie įvairiausių patiekalų arba tiesiog valgomi žali, nuskinti tiesiai nuo augalo. Kas gali būti skaniau? Tačiau žirniai nebūtinai turi būti iš šaldytos lentynos. Jį užsiauginti patiems taip nesudėtinga ir lengva, netgi galima sėkmingai atlikti balkono dėžėje. Turint reikiamų žinių, niekas netrukdys kitą vasarą nuimti savo sodo žirnių derlių.
Pagrindinė informacija apie auginimą ir vietos sąlygas
Žirniai auginami nuo kovo vidurio iki balandžio vidurio naudojant tiesioginę sėją. Nebūtina teikti pirmenybės augalui. Gili dirva, praturtinta humusu, yra ideali sąlyga produktyviam derliui. Jei turite tik vieną balkoną, žirnius galite auginti net balkono dėžutėje. Tačiau kadangi žemė čia ne tokia gili, derlius bus kiek mažas. Tačiau užkandžiams balkone žirniai suteikia skanių ankščių net ir mažiausioje erdvėje. Tačiau nei balkono dėžėje, nei lysvėje žemė neturi būti per šlapia. Žirnių augalai yra vieni iš nesudėtingų ir ypač tvirtų daržovių augalų. Jie puikiai susidoroja su visomis oro sąlygomis, o tiesioginiai saulės spinduliai jiems nekenkia. Sėklos sėjamos tiesiai į lysvę, optimalus atstumas tarp sėklų yra apie 5 centimetrai. Jei sėjamos kelios eilės, tarp jų reikia išlaikyti 40 centimetrų atstumą. Po sėjos šiek tiek pabarstoma žemėmis ir lengvai prispaudžiama.
Priežiūros instrukcijos iki derliaus nuėmimo: grotelės, kompostas ir drėkinimas
Praėjus kelioms dienoms po sėjos, sėklos pradeda dygti ir dirvos paviršiuje matosi maži žali augalai. Tai populiarus praeinančių paukščių maistas. Norint apsaugoti daigus, geriausia ant jų uždėti vilną arba šiurkščiavilnių tinklelį. Kai augalai pasiekia maždaug 10 centimetrų aukštį, vilną galima nuimti ir vietoj to į dirvą įkišti laipiojimo priemonę. Tam geriausi variantai – krūmynai arba ploni mediniai pagaliukai, kuriuos galima surinkti artimiausiame miške. Žirniai nemėgsta metalo, nes jų čiuptuvai lengviau nuslysta ir jiems būna per š alta, kai š alta, ir per karšta, kai karšta. Mediena taip pat yra laisva ir gražiai dera su natūralia aplinka. Sustačius groteles, augalų stabilumą galima palaikyti sukraunant šiek tiek dirvos. Žirnių tręšti nereikia, užtenka retkarčiais šiek tiek komposto augalams augti pakankamai maisto. Piktžolės aplink augalus turi būti reguliariai šalinamos. Išrausus piktžoles, šiek tiek purenama ir dirva, o tai naudinga žirniams. Laistymas turėtų būti atliekamas saikingai. Paprastai pakanka pavasarinio lietaus. Bet kokiu atveju neturėtumėte laistyti per daug, nes žirnių augalas netoleruoja per didelės drėgmės ir dėl to žūtų.
Ligos ir kenkėjai
Pelėsis yra dažna žirnių augalų liga. Tačiau jei sėjant gerai išlaikomas tarpus tarp eilių, ši liga pasitaiko retai. Mišri kultūra, pavyzdžiui, šalia yra salotų, mangoldų ar kaliaropių, palaiko žirnių augalą ir apsaugo jį nuo miltligės. Kenkėjai taip pat ypač mėgsta žirnių augalą. Tai yra žirnių amaras, žirnių vabalas ir žirnių kandis. Deja, šie kenkėjai yra tikras nepatogumas. Jei žirnių augalas yra užkrėstas lervomis, jis turi būti visiškai pašalintas, kad jis negalėtų liesti kaimyninių augalų.
Žirnių derliaus nuėmimas ir dauginimas
Žirniai yra vienmečiai augalai. Tai reiškia, kad jas kasmet tenka sėti iš naujo. Po žydėjimo gegužės ir birželio mėnesiais iki derliaus nuėmimo tereikia daugiausiai keturių savaičių. Jei norite valgyti jaunus ir švelnius žirnius šviežius, jų derliaus nereikėtų per ilgai laukti. Nes tik jauni vaisiai būna saldaus ir sultingo skonio. Žirniai turi pranašumą, kad derliaus nuėmimo dažnumas skatina vaisių gamybą. Taigi kuo daugiau derliaus nuimsite, tuo daugiau jis ataugs. Vaisiai, kurie nuskinti šiek tiek sunokę, yra labai tinkami virti, priklausomai nuo veislės, taip pat gali būti konservuojami šaldyti arba džiovinti. Pernokusiems vaisiams leidžiama išdžiūti, kad būtų galima sėti kitais metais. Tai reiškia, kad jūs iš karto galite turėti savo sėklas ateinančiam sodo sezonui. Nuėmus derlių, augalai trumpai nupjaunami, o šaknys paliekamos žemėje. Tai užtikrina gerą azoto tiekimą į dirvą ir optimaliai paruošia ją kitiems metams. Tačiau po dvejų ar trejų metų derliaus nuėmimo vietą reikėtų pakeisti ir senoje žirnių lysvėje nebereikėtų sodinti žirnių per ateinančius šešerius ar aštuonerius metus.
Ką reikia žinoti apie žirnių rūšis
Iš esmės yra trijų rūšių žirniai:
- Šalas arba šviesus žirnis
- Firminis žirnis
- Cukrinis žirnis
Žirnio arba šviesaus žirnio sėklos yra lygios. Jie dažnai naudojami kaip džiovinti žirniai virtuvėje. Šios rūšies žirnius galima sėti šiek tiek anksčiau, nes jie žinomi kaip šalčiui atspari žirnių rūšis. Atitinkamai, jis sunoksta anksčiau nei kitos veislės. Jei derlius nuimamas per vėlai, vaisiai yra miltinio skonio. Firminiai žirniai yra saldaus skonio, tačiau išdžiovinti jų nebegalima naudoti virtuvėje. Prinokusius grūdus galima atpažinti iš šiek tiek susitraukusios būklės. Jie yra mėgstamiausia šaldytų ar konservuotų prekių iš prekybos centro atmaina. Dėl saldaus cukraus žirnelių skonio ši sodo žirnių rūšis yra ypač populiari. Jis laikomas itin švelniu ir sultingu, todėl gali būti valgomas su ankštimi.
Išvada
Žirnius labai lengva ir paprasta užsiauginti patiems. Apskritai, kuo daugiau vietos augalas turės augti, tuo saugesnis ir sėkmingesnis bus derlius. Taip pat galima išvengti ligų. Kadangi švieži sodo žirniai dabar rinkoje tapo retenybe, šis dėkingas augalas yra kiekviename sode. Kas jau turėjo patirties su žirniais savo lysvėje, nebenorės be jų būti.
Priežiūros patarimai
- Sėjos laikas yra nuo kovo vidurio iki balandžio vidurio.
- Žirniai su firminiais žirneliais yra populiariausi, o rečiau auginami žirneliai ar kiaukutiniai žirniai.
- Tikrai patartina sėti cukrinius žirnius, nes daržovių parduotuvėse jų nerasite taip dažnai.
Žirnius geriausia auginti ant vielinio tinklo arba ant sausų šakelių, įsmeigtų į lysvių eiles. Atstumas tarp eilučių turi būti 60–70 cm. Kita vertus, krūminiai žirniai auga palyginti žemai ir jiems nebūtinai reikia paramos. Čia pakanka 30–40 cm atstumo tarp eilių. Sutaupo vietos, nes auga dvigubomis eilėmis, kurių kiekvienas yra 20 cm atstumu. Sėklos dedamos 8–10 cm atstumu. 5 cm sėjos gylis neįprastas.
Pasėjus lysvę reikėtų uždengti folija, nes paukščiai mėgsta užkandžiauti žirnių sėklomis. Kai tik jauni augalai pasiekia 10 cm aukščio, jie sukraunami į krūvas, kad padidėtų jų stabilumas. Jei lysvėse yra daug komposto, papildomai tręšti nereikia. Augalų apsaugos priemonės taip pat nereikalingos.
Pelėsio užkrėtimo galima išvengti nustačius pakankamai tarpus tarp eilučių ir pirmenybę teikiant vietoms, kurios nėra per daug apsaugotos. Rekomenduotina mišri kultūra su salotomis, kaliaropėmis, morkomis, ridikėliais ir mangoldu, kurie taip pat sėjami balandžio mėnesį.
Ankstyvosios veislės yra paruoštos derliui nuimti po kiek mažiau nei trijų mėnesių, vėlyvos – ne ilgiau kaip po keturių mėnesių. Žirnius reikėtų skinti kuo jaunesnius, nes tada jie būna geriausio skonio. Nuėmus derlių, krūmai nupjaunami tiesiai virš žemės, šaknys lieka dirvoje ir prisideda prie praturtinimo azoto trąšomis.
