Visada kyla klausimas, ar žydintys rabarbarai yra valgomi ir ar juos galima saugiai nuimti. Sužinokite čia, kodėl rabarbarų sezonas tiesiogiai susijęs su žydėjimu ir ar žydintys rabarbarai tinkami vartoti!
Žydėjimo laikas
Rabarbarų sezonas paprastai baigiasi birželio 24 d., nes šiuo metu prasideda vadinamieji Joninių ūgliai. Tai jau antras augimo spurtas, nes dabar rabarbarai kaupia jėgas žiemai ir kitiems metams. Siekiant palaikyti šį procesą, augalų derlius nuimamas prieš pat. Be to, dabar augalai formuoja pirmuosius žiedus, jei anksčiau buvo paveikti š alto dirgiklio. Paprastai žydėjimas prasideda, kai rabarbarai 12–16 savaičių laikomi ne aukštesnėje kaip 10 laipsnių temperatūroje. Pasibaigus vadinamajai vernalizacijai, nuo birželio rūtos formuoja žiedyną. Jis gali užaugti iki 40 cm aukščio ir turėti iki 500 kreminės spalvos gėlių.
Rabarbarų žiedų savybės
Rabarbarai formuoja žiedus, kad pritrauktų vabzdžius ir taip pradėtų daugintis. Todėl rabarbarų žiedai laikomi itin naudingais daugeliui vabzdžių, nes lengvai pasiekiamos žiedadulkės ir skanus nektaras pritraukia natūralius pagalbininkus, tokius kaip bitės ir kamanės. Tačiau žiedynais džiaugiasi ne tik laukinė gamta, nes mes, žmonės, taip pat galime juos panaudoti įvairiais būdais. Viena vertus, kreminės spalvos gėlės puikiai tinka namų puošmenai, kita vertus, iš jų galima gaminti skanius patiekalus. Priešingai populiariems įsitikinimams, žydinčius rabarbarus valgyti saugu.
Rabarbaruose yra oksalo rūgšties
Daugelis pomėgių sodininkų klaidingai mano, kad žydėdami rabarbarai tampa nuodingi. Ši klaidinga nuomonė dažnai pateisinama didėjančiu oksalo rūgšties kiekiu. Jis susidaro vegetacijos fazėje, todėl mažiausias yra gegužės ir balandžio mėnesiais, o didžiausias – nuo birželio mėn. Nors oksalo rūgšties kiekis yra didžiausias žydėjimo metu, jos koncentracijos paprastai yra nekenksmingos sveikatai. Tačiau kai kuriose augalo dalyse, pavyzdžiui, lapuose ir stiebų žievėje, yra ypač daug oksalo rūgšties. Todėl patartina šių augalo dalių nevartoti, o iš karto jas pašalinti nuimant derlių.
Oksalo rūgštis yra toksiška
Oksalo rūgštis yra bekvapė ir beskonė medžiaga, kurios vartojimas gali sukelti nepageidaujamą šalutinį poveikį. Oksalo rūgštis suriša kalcį organizme ir tuo pačiu trukdo pasisavinti geležį. Oksalo rūgštis taip pat skatina reumatą ir inkstų akmenligę bei kenkia sąnariams. Štai kodėl žmonės, kurie ypač kenčia nuo podagros, reumato ar inkstų akmenligės, rabarbarus turėtų vartoti nedideliais kiekiais.
Taip pat žinoma, kad rūgštis atakuoja dantų emalį. Tai pastebima suvalgius daržovių nuoboduliu dantyse, kuris dažnai suvokiamas kaip nemalonus. Tačiau dantų nereikėtų valyti iš karto po vartojimo, nes „valant“galima papildomai pažeisti ir taip pažeistą dantų emalį. Po vartojimo geriau palaukti apie 30 minučių. Dantų emalis per šį laiką dažniausiai nurimsta ir nemalonus jausmas jau išnyko.
Patarimas:
Rabarbarų niekada negalima valgyti žalių! Ypač žydinčius rabarbarus reikėtų virti prieš vartojimą, nes juose yra padidėjęs oksalo rūgšties kiekis.
Apsinuodijimas rabarbarais sunkiai įmanomas
Mokslininkų teigimu, toksinis oksalo rūgšties poveikis pasireiškia tik tada, kai suvartojama apie 5000 miligramų oksalo rūgšties. Kadangi 100 gramų rabarbarų yra apie 150–500 miligramų oksalo rūgšties, apsinuodyti beveik neįmanoma. Suaugęs žmogus, sveriantis apie 60 kilogramų, turėtų suvalgyti 36 kilogramus rabarbarų, kad sukeltų toksinį poveikį. Tas pats pasakytina ir apie vaikus: vaikas, sveriantis apie 20 kilogramų, turėtų suvartoti apie 12 kilogramų rabarbarų.
Derlius
Rabarbarai paprastai skinami nuo balandžio pradžios ir vėliausiai iki birželio 24 d. Jei daržovės nuimamos vėliau, tai dažniausiai turi įtakos skoniui, kuris dažnai apibūdinamas kaip „medienos“. Todėl patartina rabarbarų derlių nuimti kuo anksčiau. Ar augalai sunokę, galite spręsti iš jų išvaizdos, nes derliaus nuėmimui pasiruošę augalai auga stačiai ir neturi banguotų lapų. Be to, išlyginamas audinys tarp šonkaulių ant rabarbarų stiebų. Dar viena brandos ypatybė – rabarbarų stiebų spalva, kuri svyruoja nuo sodrios raudonos iki šviežios žalios. Kai tik rabarbarai turi šias savybes, duodamas derliaus nuėmimo pradžios signalas.
Norėdami nuimti rabarbarų derlių, suimkite augalo stiebą už pagrindo ir pasukite jį pagal laikrodžio rodyklę. Jokiomis aplinkybėmis augalo negalima nupjauti peiliu, nes dėl susidariusio pjūvio gerokai padidėja puvimo rizika. Tada pašalinami lapai ir balkšvas stiebas apatinėje rabarbarų stiebo dalyje. Gėlių derlius nuimamas taip pat: žiedai pirštais suimami už stiebo pagrindo ir tuo pačiu metu išsukami pagal laikrodžio rodyklę.
Patarimas:
Kad užaugtų nauji rabarbarų stiebai, niekada nereikėtų skinti visų stiebų. Geriau visada palikti maždaug du trečdalius stiebų stovėti ir skinti jaunus augalus tik nuo antrųjų metų.
Saugykla
Svarbiausias rabarbarų laikymo prioritetas: Niekada nelaikykite jų aliuminio folijoje arba aliuminio induose! Augaluose esanti oksalo rūgštis reaguoja su aliuminiu ir jį ištirpdo. Ką tik nuskintus rabarbarus geriau suvynioti į drėgną skudurėlį ir tada laikyti šaldytuve. Tačiau rabarbarų tinkamumo laikas yra tik kelios dienos, todėl juos geriausia apdoroti arba konservuoti iš karto. Užšaldymas ypač tinka norint ilgiau išsaugoti daržoves. Geriausias būdas tai padaryti – nulupti rabarbarus ir supjaustyti nedideliais gabalėliais. Tada rabarbarus galima laikyti plastikiniame maišelyje arba talpykloje šaldiklyje.
Išvada
Kai kurios rabarbarų augalo dalys laikomos nuodingomis, bet šiaip jos netinkamos vartoti. Tačiau stiebus ir žiedus galima saugiai skinti po birželio 24 d., o tada toliau apdoroti arba konservuoti.
