Salotos mėgstamos ne tik kulinarų mėgėjų, daugelis sodininkų mėgėjų taip pat prisiekia šia klasika tarp įvairių salotų rūšių. Jei nuspręsite sėti kas 3–6 savaites, šviežių salotų derlių galėsite nuimti bet kuriuo sezono metu. Labai greitai augantis pasėlis tinka pavasarinei sėjai ir vasarinei sėjai, priklausomai nuo norimos veislės. Yra veislių, kurios labai greitai išdygsta ir atsiveria, o kitos auga labai lėtai, priešingai nei greitai augančios veislės ir su šiomis uždara forma išlieka visiškai nepažeista. Auginimas ir priežiūra yra gana paprasti, tačiau, kaip ir bet kurio augalo atveju, gali įvykti klaidų, dėl kurių augalai gali visiškai prarasti. Todėl kai kurie vertingi priežiūros patarimai yra būtini ir jų visada reikia laikytis.
Į ką reikia atsižvelgti sėjant
Sėjant reikia pasirūpinti, kad pasirinktumėte sezoną atitinkančią veislę. Jei vasarinė veislė sodinama vasarą, salotos labai greitai išdygsta ir yra jautrios kenkėjams ir grybelinėms ligoms. Todėl perkant sėklas ar jaunus augalus reikėtų rinktis ligoms atsparią veislę.
Vasarinių veislių sėja
Sėjant vasarinius augalus, sėklos turi būti dedamos tiesiai į dirvą. Kadangi salotos priklauso lengvųjų daiginių šeimai, tada jos užberiamos trupučiu žemių. Svarbu užtikrinti, kad dienos ir nakties temperatūrų skirtumas būtų ne didesnis kaip 5 laipsniai. Dygimui idealiai tinka 12–16 laipsnių temperatūra. Tada mikrobai turi būti tolygiai drėgni, kad neišdžiūtų.
Vasarinės veislės turi būti iš anksto daigintos
Vasarinių veislių sėklos turi būti iš anksto daigintos; tai geriausia padaryti virtuviniame rankšluostyje. Norėdami tai padaryti, sėklas 2 dienas padėkite į šaldytuvą su virtuviniu popieriumi ir tik tada dėkite į lysvę. Karštis vasarą neleidžia sėkloms sudygti lauke. Kai tik augalai yra pakankamai dideli, jie išskirstomi atskirai 25 cm atstumu.
Jauni augalai kaip alternatyva sėkloms
Jei nedrįsite sėti sėklų, sodo parduotuvėse jaunų augalų bus galima įsigyti jau nuo pavasario. Juos galima labai anksti sodinti po stiklu ar folija. Kad saulėtu oru dirva ir augalai nepelytų, reikia reguliariai vėdinti vietą, kad vyktų oro mainai. Jei norite sodinti jaunus augalus tiesiai į lysvę, turite būti kantrūs, kol žemė visiškai neužšąla. Vietą reikia pasirinkti atsargiai, nes salotoms reikia saulėtos vietos. Dirvožemis turi būti iš anksto apdorotas, kad jis būtų ne tik turtingas maistinių medžiagų, bet ir labai birus bei pralaidus.
Tada jaunus augalus galima sodinti maždaug 25 cm atstumu. Augalų negalima sodinti per giliai, kitaip jie gali labai greitai supūti. Pasodinus augalus tinkamoje vietoje, juos reikia reguliariai laistyti. Žemė visada turi būti drėgna, tačiau kiekvienas sodininkas neturėtų naudoti per daug vandens.
Rūpinimasis augalais
Prižiūrėti salotas yra labai paprasta. Augalus reikia reguliariai laistyti, kad lapai per daug nesukietėtų. Tačiau laistydami laistykite tik dirvą, o ne augalus. Kai tik iš jaunų augalų susidaro tipiškos galvutės, laistymą reikia sumažinti. Kad dirva geriau išlaikytų drėgmę, rekomenduojama aplink augalus sukurti mulčio sluoksnį. Mulčias taip pat apsaugo nuo erzinančių piktžolių.
Kompostas yra puiki trąša, todėl jums nereikia naudoti jokių papildomų trąšų. Tačiau arklidės mėšlas labai netinka, net jei žemė jau buvo patręšta, jo negalima tręšti dar kartą. Priešingu atveju augalai tampa jautrūs ligoms ir kenkėjams. Auginant konteineriuose, rekomenduojama naudoti specialią daržovių žemę, nes ji jau yra patręšta.
Priežiūra – tai ne tik teisingas laistymas; rekomenduojama, jei salotos jau yra atsparios kenkėjams ir kai kurioms grybelinėms ligoms. Daržovių lopinėlyje tyko daugybė pavojų, dažniausiai pasitaikantis – šliužas. Jai patinka salotų skonis. Tačiau šią problemą galite vėl suvaldyti paprastomis priemonėmis. Jei ant salotų matote sraiges, užtenka jas tiesiog nuplėšti ir pastatyti kitame sodo kampelyje. Tinklelis, kurį galima ištiesti virš lovos, ženkliai sumažina apsilankančių sraigių skaičių. Todėl kiekvienas sodininkas, norintis auginti salotas, turėtų susiplanuoti ir tokius tinklus.
Jei salotas užpuolė kiti kenkėjai, niekas neturėtų iš karto griebtis chemikalų. Juk panaudotos cheminės medžiagos vėliau bus suvartotos per maistą. Yra daugybė biologinių priemonių, kurios gali daryti stebuklus su tokiais kenkėjais. Su grybelinėmis ligomis situacija yra kitokia, tokiu atveju salotų dažniausiai nebegalima išsaugoti ir jas tenka išmesti. Dažniausia grybelinės ligos priežastis – dirvožemio pH vertė. Tai turi būti subalansuota; ypač salotoms reikalingas didesnis nei 5,5 procento PH. PH reikšmę vėl galima reguliuoti humusu ir specialia žeme, kad nenukentėtų kiti salotų augalai.
Mėgaukitės savo auginimu
Jei sodininkas hobis laikosi šių svarbių salotų auginimo ir priežiūros pagrindų, niekas netrukdo produktyviam derliui. Net ir nedidelės nesėkmės niekam neturėtų atgrasyti; iš tikrųjų iš padarytų klaidų galite išmokti vertingų dalykų.
Auginimo patarimai
Kadangi salotos dygsta ir auga labai greitai, vėsiais mėnesiais ant pietų stalo pateikiami švieži žalumynai. Sėti lauke reikėtų ne anksčiau kaip balandžio pabaigoje, o sėklas uždengti vilna. Jaunus ir suaugusius salotų augalus dažnai puola sraigės. Tačiau dabar galima įsigyti ir sraigėms atsparių veislių. Jei jūsų sode yra daug sraigių, galbūt norėsite naudoti šias veisles. Taip sutaupysite daug darbo ir nervų. Be petražolių ir salierų, salotos auga šalia beveik visų augalų, taip pat ir mišriose kultūrose. Šiltnamių veislės yra šiek tiek labiau užterštos nitratais nei lauko veislės. Tamsesni išoriniai lapai yra turtingesni vitaminų nei šiek tiek gelsva širdelė, todėl jų skonis yra šiek tiek kartaus. Širdies su gelsvais ar šviesiai žaliais lapais skonis švelnesnis, o kartais net šiek tiek saldesnis.
Vaikai ypač mėgsta salotų širdeles kaip garnyrą prie mėsos patiekalų, nes jų skonis nėra toks kartaus. Salotos mėgsta humusingą dirvą saulėtoje vietoje. Derliaus nuėmimas gali vykti nuolat, priklausomai nuo poreikių. Kai kurių veislių derlių galima skinti ir kaip jaunus augalus (be išsivysčiusios galvos) ir paruošti kaip salotas. Jei labai mėgstate ant stalo turėti žalių salotų, rinkitės ir salotas, kurių skonis beveik toks pat, kaip salotų, tik šiek tiek švelnesnis. Prieš ruošiant salotų lapus reikia nuplauti. Dirvožemis linkęs kauptis tarp lapų. Sraigės taip pat mėgsta palikti pėdsakus tarp lapų. Tačiau atskirus lapus galima labai lengvai nuplauti po š altu tekančiu vandeniu, o š altas vanduo išlaiko salotų lapus šviežius ir traškius šiek tiek ilgiau.
